Pasak „AMES Education“ vadovės Eglės Kesylienės, tai ir Z kartos pragmatiškumas lemia, kad dabartinis jaunimas išsilavinimo siekia nebūtinai aukštai reitinguojamuose, bet ekonomiškai stabiliose valstybėse esančiuose universitetuose, o statistika jau dabar rodo, kad norinčiųjų studijuoti svetur skaičiai tik didės, rašoma „AMES“ pranešime žiniasklaidai.
Šalių, kuriose norima studijuoti, sąraše – pokyčiai
„Praėjo tik dveji metai, tačiau pasikeitimai renkantis tarptautines studijas – akivaizdūs. Jeigu pernai ir užpernai būsimiems studentams buvo aktualiausia jų psichinė sveikata ir lūkesčiai, kad universitetai bei tų šalių vyriausybės efektyviai kovos su COVID-19, šiemet dauguma vadovaujasi nauju moto – „laikas susitvarkyti gyvenimą“.
Galima sakyti, kad Z karta po pandemijos tapo pragmatiškesnė.
Galima sakyti, kad Z karta po pandemijos tapo pragmatiškesnė, nes susidūrė su problemomis, kurių ankstesnėms kartoms patirti neteko – tai ir socialinė izoliacija, ir nežinia dėl studijų ateities šalims įvedus ribojimus, ir subraškėjusi daugumos finansinė padėtis. Turbūt, todėl dabartiniai studentai yra mažiau prisirišę prie konkrečios šalies ir daugiau dėmesio skiria tiems universitetams, kurie gali suteikti jiems konkrečių įgūdžių, reikalingų būsimai karjerai – renkantis šalis, kuriose norima studijuoti, vis didesnis prioritetas skiriamas studijų kainos ir kokybės santykiui, ne universiteto reitingo pozicijai. Tai itin reikšmingas pokytis“, – pastebi E.Kesylienė.
Šiais metais 46 šalyse atliktas „Deloitte“ tyrimas apie „Z“ kartą atskleidė, kad beveik pusė šios kartos atstovų gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, nerimaudami, kad nepajėgs padengti savo išlaidų, o net trečdalis nesitiki senatvėje gyventi oriai. Tai sutampa su pernai 92 šalyse atlikta „INTO University Partnerships“ apklausa, kuri atskleidė, kad 7 iš 10 studentų svarbesnis universiteto gebėjimas suteikti jų karjerai būtinų įgūdžių, nei jo reitingas.
Visgi, statistika rodo, kad populiariausių šalių dešimtuke ilgametės lyderės sunkiai užleidžia pozicijas. Tarptautinė studijų pasirinkimų platforma „Studyportals“ atliko 2021 m. balandžio-2022 m. kovo mėnesiais platformoje apsilankiusių dešimčių milijonų studentų paieškų analizę ir pateikė populiariausių studijų programų Europoje santrauką, parodančią 2024 m. studijų krypčių populiarumą.
Populiariausia šalimi studijoms, kaip ir pernai, išlieka Vokietija – šiemet šia kryptimi domėjosi 1,2 proc. daugiau studentų, antrą vietą, nepaisant „Brexit“, su 10,9 proc. augimu išlaiko Jungtinė Karalystė (JK), trečioje vietoje, paaugę 6,7 proc., tvirtai laikosi Nyderlandai, o šių metų staigmena – ketvirtoje vietoje atsidūrusi Italija, nes šios šalies universitetais domėjosi net 45,2 proc. daugiau užsienio studentų nei pernai. Tai didžiausias Italijos šuolis per dvejus metus.
Penktoje vietoje liko Prancūzija, susidomėjimą savo universitetais auginusi 14 proc., šeštoje vietoje, su 3 proc. augimu, Norvegija, o štai septintoje vietoje likusi Švedija ir aštuntoje stabiliai besilaikanti Airija šiemet sulaukė atitinkamai 2,5 proc. ir 1 proc. mažiau studentų dėmesio. Kitos dvi dešimtuke esančios šalys, kaip ir Italija, šiemet sulaukė išskirtinio dėmesio – Ispanijos universitetais domėjosi 18,2 proc., o mūsų kaimynės Lenkijos – net 28,1 proc. daugiau studentų.
Šalių, kuriose užsienio studentai nori studijuoti, populiarumo sąraše Rusija, Lietuva ir Latvija rikiuojasi viena po kitos: Rusija su savo universitetais yra 20 vietoje – šiemet ja domėjosi 8,6 proc. daugiau studentų, atitinkamai Lietuva ir Latvija – 10,4 proc. ir 11,2 proc.
Paklausa didėja, tačiau kyla ir nemažai klaustukų
„Užsienio universitetų paklausa didėja – tai rodo ir kasmet augantys svetur studijuojančių lietuvių skaičiai. Vien „AMES Education” specialistai šiemet svetur studijuoti parengė daugiau nei 100 studentų – tai net 30 proc. daugiau nei prieš kelis metus.
Tokią dinamiką lemia ir moksleivių sąmoningumas, nes ruoštis studijoms svetur dažnas pradeda likus ne metams, bet keliems prieš mokyklos baigimą, ir kintanti šalies švietimo politika – šiemet paramai užsienyje studijuojantiems numatyta skirti daugiau nei 930 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto. Parama, skirta studijų kainai padengti, sieks iki 35 tūkst. eurų vieniems studijų metams, tad, jeigu pasaulio vėl neištiks pandeminis paralyžius, norinčių išvykti studijuoti svetur kitais metais turėtume sulaukti gerokai daugiau“, – sako E.Kesylienė.
Tarptautinio aukštojo mokslo įžvalgas teikianti „Quacquarelli Symonds“ (QS) šių metų gegužę apklausė studentus iš 56 šalių ir paaiškėjo, kad baimė užsikrėsti COVID-19 daugumos jų nebegąsdina, tiesa, atsirado klausimų ir nerimo dėl kitų su pandemija susijusių dalykų. Tyrimo duomenimis, tik 17 proc. apklaustųjų sutiko, kad dėl vis dar esančios COVID-19 rizikos noras studijuoti kitoje šalyje sumenko, 58 proc. tvirtina, kad pandemija verčia juos nerimauti dėl būsimos karjeros ir įsidarbinimo galimybių, toks pat procentas baiminasi, kad galimi įvairūs ribojimai neleis pilnai pajusti studentavimo ir studijavimo malonumo, o daugiau nei pusė tvirtina pajutę COVID žalą jų finansinėms galimybėms.
Kitaip nei ankstesniais metais, šalies, į kurią norima vykti studijuoti, pandemijos valdymo sėkmės svarba sumenko – COVID atvejų skaičius šalyje, kur yra universitetas, šiuo metu aktualus tik 3 proc. apklaustųjų, 64 proc. aktualios įsidarbinimo po studijų perspektyvos, 61 proc. – tarptautinė universiteto reputacija, 52 proc. – kalba, kuria teks studijuoti, 37 proc. – šalies kultūra, 31 proc. – galimybė prasitęsti vizą po studijų, 13 proc. – šeimos nuomonė, o valdžios institucijų gebėjimas valdyti pandemiją svarbus 12 proc. apklaustų studentų.
