„Tradiciškai jau keli metai universitetuose populiariausia medicina, pirma–antra vietos – Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) ir Vilniaus universitetai (VU). Tada – LSMU odontologija, paskui – Kauno technologijos universiteto programų sistemos, toliau yra teisė, vėl programų sistemos – šiuo atveju Vilniaus universiteto, psichologija.
Kolegijose išsiveržė socialinio tipo programa – tarptautinis verslas, toliau – logistika, paskui jau paslaugų programos – bendrosios praktikos slauga, kosmetologija. Lyg ir nebūtų naujienų, jeigu lyginsim su praėjusiais metais“, – prirėmimo į aukštąsias mokyklas situaciją pirmadienį Žinių radijui komentuoja P.Žiliukas, priduriantis, kad stojančiųjų į mediciną skaičius iš tikrųjų didelis, tačiau esą ne visi norintieji sulauks kvietimų ją studijuoti.
„Mokyklos, ir LSMU, ir VU, džiaugiasi, kad šitose programose, lyginant su kitom, jie gali atsirinkti pačius geriausius [mokinius]. Nes čia konkursas – maždaug penki į vieną vietą. O kitos kryptys pasigirti negali – yra kur vienas prie vieno ar šioks toks nedidelis konkursas, ypač kolegijų sektoriuje, kur konkurso visai nebus. Tik šiek tiek daugiau nei pusė į vieną vietą, tarkime, technologijų, inžinerijos moksluose“, – tikina LAMA BPO prezidentas.
„Aukštesni reikalavimai – įveikiami“
Anot jo, ankstesniais metais taikyta žemesnė įstojimo kartelė (2017 metais į valstybės finansuojamas vietas universitetuose ji siekė 3 balus, kolegijose – 1,6) pripratino jaunuolius, ypač galinčius susimokėti, rinktis mokslus universitetuose, o ne kolegijose ar profesinėse mokyklose.
Šiemet ši kartelė, iki 3,6 universitetuose ir iki 2 balų kolegijose, kilo net ir tiems, kurie rinksis valstybės nefinansuojamas vietas. Dėl pokyčių, anot P.Žiliuko, buvo nuogąstauta, tačiau mokiniai esą įveikė ir aukštesnę ribą.
„Pernai [...] 90 proc. [stojančiųjų] galėjo dalyvauti konkursuose, šiemet, panašu, galės dalyvauti 85,5. Tai reiškia, tik šiek tiek daugiau nei 4 proc., lyginant su pernai, neįveikė kartelės. Tai yra puikus skaičius. Pasirodo, aukštesni reikalavimai yra įveikiami, mokyklų neišardys dėl to. Tik tiek, kad [pakelta kartelė] jausis kolegijų sektoriuje – kur kas geriau seksis Vilniaus, Kauno kolegijoms negu kitų miestelių“, – pasakoja P.Žiliukas ir priduria, kad universitetų tinklo pertvarka stojančiųjų pasirinkimų nepaveikė.
„Taip ir turi būti civilizuotoj valstybėj, stojama juk į programas“, – sako jis.
Pataria neatmesti žemiau reitinguotų programų
Paklaustas, kaip elgtis tiems, kurie nesulauks kvietimo studijuoti pirmoje vietoje išreitinguotose studijų programose, bet bus pakviesti į antruoju, trečiuoju numeriu pažymėtas aukštąsias mokyklas, P.Žiliukas sako, kad sprendimą vertėtų priimti atsižvelgiant į studijų programų skirtumus.
„[Sprendimas] labai priklauso, ar tie žemesni pageidavimai buvo atsitiktinai rašyti. Jeigu jie yra artimi [pirmajam], nematau didelės problemos pasilikti tokį kvietimą ir pasirašyti sutartį, – tikina LAMA BPO prezidentas.
– Jeigu iš tikrųjų tų pageidavimų skirtumas didelis, galima dalyvauti ir antrajame etape. Tikrai bus vietų likusių ir papildomam priėmime. Tik savaime [suprantama, kad] asmuo prisiima riziką. Jeigu vėl labai ambicingi norai bus, gali ir vėl nelaimėt konkurso. Čia jau reikia pasverti.“
Kvietimai studijuoti – ketvirtadienį
Praėjusio penktadienio duomenimis, LAMA BPO bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje buvo užsiregistravę 32 756 stojančiųjų, iš kurių 20 300 atitiko nustatytus reikalavimus pretenduoti į valstybės finansuojamas arba nefinansuojamas vietas.
Kvietimai studijuoti stojantiesiems bus siunčiami ketvirtadienį iki 12 valandos.
Papildomas priėmimas vyks rugpjūčio 13–17 dienomis.
Sutartys su pakviestaisiais studijuoti universitetuose ir kolegijose bus sudaromos nuo liepos 27 dienos iki liepos 31 dienos 17 val., išskyrus liepos 28 ir 29 dienas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Dėmesio: stojantieji registruoti ir koreguoti prašymus gali iki pirmadienio 12 val.
