Apie tai, kas svarbu šiuolaikiniam darbdaviui, kokios darbuotojo savybės patraukia labiausiai, o kas kaip tik atstumia ir kaip vertinama savanoriška veikla arba kitaip įgyta profesinė patirtis, kalbamės su Švietimo ir mokslo ministrės patarėju Arminu Varanausku ir verslo konsultacijų bendrovės „PwC“ žmogiškųjų išteklių specialiste Vytene Genevičiūte.
Renkantis darbuotoją nebėra svarbiausia aukščiausi balai
„Kas yra geras darbuotojas? Geras darbuotojas – tai motyvuotas darbuotojas, jis turi būti veržlus ir tuo pačiu atsakingas, maksimaliai siekiantis tikslo, tačiau gebantis dirbti komandoje ir ją vertinantis, įvykdantis ir įveikiantis užsibrėžtus tikslus, mokantis planuoti darbus – kas yra labai svarbu“, – remdamasi savo patirtimi tarptautinėje kompanijoje vardija V.Genevičiūtė.
Ji akcentuoja, kad šiuolaikinis darbuotojas turi nuolatos mokytis ir tobulėti, tačiau ieškantiems tobulo darbuotojo verta žinoti, kad jo sąvoka per pastaruosius metus labai pasikeitė, kadangi į darbo rinką ateina kitų kartų atstovai. „Toks darbuotojas sieks kokybės čia ir dabar, sieks darbus atlikti kuo geriau“, – pastebi žmogiškųjų išteklių specialistė.
Dabartiniame darbo pokalbyje nebeužtenka pasigirti aukščiausiais balais mokykloje ar universitete. Itin svarbus emocinis intelektas, asmenybė, kandidato požiūris į asmeninį gyvenimą ir į darbą, ko jis siekia, ko nori, kokie jo planai ateičiai. „Sąmoningumas labai svarbus, nes jeigu jūs ateinate į pokalbį ir pasakojate, kad tik mokotės ir daugiau nieko nedarote, neturite jokių papildomų veiklų ir pomėgių savo gyvenime, tai gali tapti netgi minusu“, – sako V.Genevičiūtė.
Ir jeigu anksčiau vyravo nuomonė, kad dažnai (kas dvejus metus ar daugiau) keičiantys darbą yra nepatrauklūs darbdaviui, tai šiuo metu taip nėra
Žmogus, puikiai baigęs universitetą, tačiau neturėjęs jokios darbinės ar savanoriavimo patirties, nebekonkuruos su aktyvia veikla užsiimančiais studentais. „Atrankose savanoriška veikla ir kitaip įgyta darbo patirtis yra labai vertinama, mes išsiaiškiname, kokias užduotis kandidatas atliko, kokių rezultatų pasiekė, kokią patirtį įgijo, nes tai atskleidžia ir jo paties motyvaciją, kuri labai svarbi“, – sako specialistė.
5 sekundžių taisyklė
Darbinantis labai svarbūs komunikaciniai įgūdžiai ir 5 sekundžių taisyklė. „Užtenka vos 5 sekundžių, kad jūs padarytumėte įspūdį. Tyrimų duomenimis, jeigu per tiek laiko jūs sudominote darbdavį, vadinasi, turite daugiau šansų sudominti darbdavį ir patekti į kitą etapą, kuriame tikrinamos techninės žinios. Darbuotojo atrankos procesas tiek paties darbuotojo, tiek iš darbdavio pusės kinta, todėl turite mokėti komunikuoti, parodyti save, atskleisti savo asmenybę ir individualumą. Mums nebereikia teisingų „iškaltų“ atsakymų – mums reikia išskirtinumo, unikalumo ir individualumo“, – sako žmogiškųjų išteklių specialistė.
Geras darbuotojas – tai motyvuotas darbuotojas, jis turi būti veržlus ir tuo pačiu atsakingas, maksimaliai siekiantis tikslo, tačiau gebantis dirbti komandoje ir ją vertinantis, įvykdantis ir įveikiantis užsibrėžtus tikslus, mokantis planuoti darbus.
Anksčiau iš darbuotojo buvo reikalaujama tik tobulai atlikto darbo, tačiau šiandien to nebeužtenka. Pasak kompanijos, kasmet rugsėjį į darbą priimančios net dvidešimt jaunuolių, atstovės, labai svarbus yra emocinis intelektas, o ne tik labai geri darbiniai įgūdžiai. „Empatija, gebėjimas įsijausti šiandien vertinami ne ką mažiau, kaip ir žinios. Žmogus, atėjęs su mažesne patirtimi, tačiau su aukštu emociniu intelektu, komandinėje veikloje gali pasiekti tikrų aukštumų nei palyginti tas, kuris turi gerą techninį pasirengimą, tačiau jis visiškai nemoka ir nenori prisitaikyti komandoje, bendrauti su bendradarbiais“, – dėsto V.Genevičiūtė.
Auganti emocinio intelekto galia
Švietimo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas taip pat pabrėžia emocinio intelekto ir savanoriškos veiklos svarbą.
„Gero darbuotojo sąvoka, žinoma, priklauso nuo konkretaus darbdavio ir darbo pobūdžio, bet pastebimos bendros, ypač kūrybinį (plačiąja prasme) darbą dirbančių žmonių kompetencijos, kurios taps dar svarbesnės ateityje – globalių problemų sprendimas ir atsakingas sprendimų priėmimas, kūrybinis ir kritinis mąstymas, bendradarbiavimas, žinoma, su emociniu intelektu susiję dalykai.
Po šiomis kompetencijomis slepiasi ir kitos savybės, kurios labai svarbios ar kurios labai patinka darbdaviams. Pavyzdžiui, iniciatyvumas, matomų problemų neignoravimas, bet noras jas imti ir sutvarkyti, pagerinti situaciją. Bet žmogus taip elgiasi tik tada, kai dirba jam patinkantį darbą, užsiima veikla, kuri jam nuoširdžiai svarbi. Tad būtent tai ir traukia ar atstumia gerus darbdavius – žmogaus nusiteikimas, jo noras, entuziazmas. Jeigu to nėra, tada tai jau yra bėda.
Emocinio intelekto ir empatijos svarba auga, bet taip pat auga ir globalių problemų sprendimo kompetencijų poreikis. Ir taip vyksta dėl paprastos priežasties – pasaulis tampa dar labiau kompleksiškas
Emocinio intelekto ir empatijos svarba auga, bet taip pat auga ir globalių problemų sprendimo kompetencijų poreikis. Ir taip vyksta dėl paprastos priežasties – pasaulis tampa dar labiau kompleksiškas, todėl kasdienė veikla reikalauja vis didesnio integruotumo tarp skirtingų kompetencijų ir savybių tam, kad atsirandantys iššūkiai būtų sėkmingai sprendžiami.
Tad kiek svyruojant, priklausomai nuo konkrečios veiklos pobūdžio, visgi reikalingas šių dalykų balansas“, – teigia A.Varanauskas.
Šiuolaikinei kartai aktualesnis prasmės klausimas
Pasak švietimo ministrės patarėjo, atlyginimas yra svarbus higieninis veiksnys: kai jis yra – jis nemotyvuoja, bet kai jo nėra arba jis yra nepakankamas – tada tai demotyvuoja.
„Šiuolaikinei kartai dar aktualesnis tampa prasmės klausimas. Tai yra kiek mano atliekamas darbas yra prasmingas, kiek mano darbo rezultatai prisideda prie miesto, valstybės ar viso pasaulio žmonių gerovės. Jaunam, kūrybinę (vėl plačiąja prasme) profesiją pasirenkančiam asmeniui taip pat svarbu, kad jo darbas jam keltų iššūkius, visų pirma, intelektualinius. „Laužyti smegenis“ ieškant iškeltos problemos sprendimo darosi madinga. Na, ir gyvenant laikais, kai beveik visose gyvenimo sferose grįžtamasis ryšys mus pasiekia akimirksniu, be abejo, labai svarbus tampa kolektyvas ir bendros turimos vertybės. Tad vis svarbesni tampa trys dalykai – prasmė, iššūkiai ir kolegos“, – sakė specialistas.
Savanoriška veikla išgyvena tikras aukštumas ir turi vis didesnę įtaką renkantis darbuotoją. „Tikrai šiuolaikinis darbdavys savanorišką veiklą vertins itin teigiamai. Dalyvavimas įvairiose savanoriškose organizacijose leidžia ugdyti įvairias kompetencijas, kurios yra būtinos sėkmingai karjerai. Žinoma, viskas priklauso nuo konkrečios patirties, veiklų ir organizacijos, bet svarbu nepamiršti, kad ir Lietuvoje yra nevyriausybinių organizacijų, kurios yra tikrai stipresnės už dalį privataus ar viešojo sektoriaus organizacijų.
Be to, dalyvavimas savanoriškoje veikloje demonstruoja ir žmogaus nusiteikimą, turimas nuostatas, vertybes. Kaip jau kalbėjome, tai gali būti darbdaviui net svarbesni dalykai, svarstant, ar tą žmogų verta priimti į darbą“, – pastebi A.Varanauskas.
Panaudojant ES fondų investicijas gerinama švietimo, profesinio mokymo, aukštojo mokslo kokybė. Taip siekiama suteikti reikiamų įgūdžių ir užtikrinti mokymosi visą gyvenimą galimybę.
