„Tai įmanoma organizuoti, jeigu jis bus priimtas į universitetą“, – Ilos kalėjimo direktorius Knutas Bjarkeidas sakė naujienų agentūrai AFP, kai buvo paklaustas apie pranešimus, jog A.B.Breivikas planuoja studijuoti politologiją.
A.B.Breivikas, kuris atlieka 21 metų laisvės atėmimo bausmę dėl 77 žmonių nužudymo, laikomas beveik visiškai izoliuotas griežtojo režimo kalėjime netoli Oslo. Tikėtina, kad laisvės atėmimas jam bus pratęstas, sukakus 21 metų terminui.
Šią savaitę paskelbtas pareiškimas, kad jis nori stoti į Oslo universitetą ir studijuoti politologiją, sukėlė sąmyšį, ypač tarp dėstytojų.
„Tai būtų neakivaizdinės studijos – iš jo kameros, o egzaminai vyktų kalėjime“, – aiškino K.Bjarkeidas.
A.B.Breivikui būtų draudžiama vykti į universitetą, ir su dėstytojais jis tikriausiai bendrautų ne internetu, o įprastu paštu, pridūrė kalėjimo viršininkas.
Nors A.B.Breivikas anksčiau buvo metęs mokslus gimnazijoje, savo išsilavinimo spragas jis mėgino užpildyti šviesdamasis už grotų. Pasak K.Bjarkeido, sprendimą, ar jis yra tinkamas studijuoti aukštojoje mokykloje, turės priimti universitetas. Tikimasi, kad toks sprendimas bus priimtas ateinančią savaitę.
Švietimo ministrė Kristin Halvorsen buvo kritikuojama dėl savo pareiškimo, kad A.B.Breivikui nebūtų leista studijuoti kalėjime.
„Kalbame apie masinį žudiką, kuris niekada nebebus sugrąžintas į Norvegijos visuomenę“, – ji sakė televizijai „TV2 Nyhetskanalen“.
„Argumentai, kurie paprastai naudojami skatinant kalinius studijuoti Norvegijos kalėjimuose, negali būti taikomi tokiu pačiu mastu šiuo atveju“, – pridūrė ji.
Teisininkai ir kalėjimo pareigūnai reagavo į šį pareiškimą, sakydami, kad tik teismas spręs, ar A.B.Breiviko įkalinimas turės būti pratęstas, jam išbuvus už grotų 21 metus.
Teisininkas Geiras Lippestadas, kuris buvo A.B.Breiviko advokatas nagrinėjant jo bylą, sakė, kad laikyti jį kalėjime nesuteikiant beveik jokių užsiėmimų neabejotinai prilygtų „beveik kankinimui“.
Ekstremistas A.B.Breivikas, dabar 34-erių metų amžiaus, 2011-ųjų liepą susprogdino galingą bombą prie centro kairiosios vyriausybės būstinės Osle, o vėliau siautėjo valdančiosios Darbo partijos jaunimo stovykloje Utiojos saloje netoli sostinės. Per abu išpuolius jis nužudė iš viso 77 žmones, daugiausia paauglius.
