Todėl Lietuva turi sutelkti dėmesį į aukščiausius tarptautinius standartus atitinkančios švietimo sistemos kūrimą, paremtą kokybe, o ne kiekybe.
„Lietuvos įmonės, siekiančios prilygti tarptautines rinkas užkariavusioms kompanijoms, turi sutelkti dėmesį į galimybes eksportuoti produkciją. Kadangi mūsų šalys niekada nebus didžiausios, pigiausios, disponuojančios dideliais gamtiniais resursais, konkuruoti galėsime tik būdami geriausi, siūlydami kokybiškiausią produkciją. Tiek Lietuvos, tiek Norvegijos darbo jėga, lyginant su tokių šalių kaip Kinija, yra brangi, o rinka maža, todėl mūsų užduotis – ugdyti inovacijų profesionalus, kurių sukurta produkcija rinkoje išsiskirtų kokybe“, – sakė T. Reve`as.
Aukštasis mokslas turi tapti globalus kaip ir verslo rinka.
ISM garbės daktaras T. Reve`as pabrėžė, kad talentingų novatorių ugdymą Lietuvoje užtikrins tik globali ir inovatyvi švietimo sistema. „Aukštasis mokslas turi tapti globalus kaip ir verslo rinka. Dauguma Lietuvos aukštųjų mokyklų organizuoja studentų mainus, tačiau siekiant ugdyti globalią mąstyseną to yra mažai. Studentai turi sieti politinius, ekonominius ir socialinius įvykius visame pasaulyje su konkretaus verslo galimybėmis. Dabartiniams verslo profesionalams jau nebepakanka suprasti finansus ar ekonomiką, būtina turėti socialinių mokslų, žmogiškųjų išteklių valdymo žinių, išmanyti skirtingų regionų kultūrinius, religinius aspektus, – teigė T. Reve`as.
Anot jo, konkurencingi darbuotojai neapsieis ir be technologijų, inovacijų valdymo gebėjimų. Šie reikalingi visose srityse, nuo biotechnologijų iki žemės ūkio. „Norint sėkmingai vadovauti verslui, būtina įžvelgti inovacijų galimybes, pritaikyti technologijas ir gebėti jas valdyti skirtinguose verslo etapuose. Mažų rinkų įmonėms sėkmingai konkuruoti tarptautinėje arenoje padės tik inovacijos ir produktyvus profesionalų darbas“, – akcentavo T. Reve`as.
Lietuvos Vyriausybei, aukštojo mokslo institucijų, verslo atstovams svarbu suprasti, kad konkurencinę kovą gali laimėti tik tie verslo sektoriai, kurie paremti švietimo ir inovacijų plėtra.
Taip pat konkurencijos ekspertas patarė Lietuvai sutelkti dėmesį į inovacijų ir mokslo infrastruktūros plėtrą. „Aukštą pridėtinę vertę kuriantys verslai koncentruojasi šalia mokslo, inovacijų centrų, mokslinių tyrimų laboratorijų. Kokybiška mokslo infrastruktūra padeda pritraukti ne tik akademinio pasaulio, tačiau ir verslo profesionalus, kurie kuriasi inovacijų oazėse ir naudojasi infrastruktūra: tyrimų informacija, darbo jėga, verslo partnerystės teikiamais privalumais. Lietuvos Vyriausybei, aukštojo mokslo institucijų, verslo atstovams svarbu suprasti, kad konkurencinę kovą gali laimėti tik tie verslo sektoriai, kurie paremti švietimo ir inovacijų plėtra. Kiti – neatlaikys konkurencinės kovos. Padarinius galima pamatyti jau dabar, sėkmingai Lietuvoje veikiančios įmonės yra užsienio kapitalo bendrovės, pirmiausia vertę kuriančios savo kapitalo kilmės šalims“, – sakė T. Reve`as.
Profesorius pripažįstamas vienu iškiliausių strategijos ir verslo rinkodaros profesionalų Europoje. 2013 m. Šiaurės šalių verslo žurnalas „Nordic Business Report“ išrinkto jį vienu iš 20 įtakingiausių verslo ekspertų šiaurinės Europos regione.
T. Reve`ui suteiktas ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto garbės daktaro vardas. 1997-2005 T. Reve'as buvo išrinktas BI Norwegian Business School rektoriumi, šiuo metu ten dėsto ir atlieka tyrimus strateginio konkurencingumo ir valdymo srityse. Prof. T. Reve yra vizituojantis tyrėjas Stanfordo universitete bei Harvardo verslo mokykloje JAV, paskaitas skaito Kanados, Japonijos, Kinijos, Singapūro universitetuose.
