Užduotyje egzaminą laikę abiturientai turėjo parašyti laišką mokyklai Rusijoje, jame reikėjo pasiūlyti jai tapti projekto dalyve, išreikšti viltį, jog pavyks bendradarbiauti.
Rusų kalbos egzaminą rinkosi ir dalis ukrainiečių abiturientų, siekiančių vidurinio išsilavinimo Lietuvoje, pabrėžiama įstaigos pranešime.
„Apgailestaujame ir labai atsiprašome abiturientų ir visos švietimo bendruomenės dėl užduoties, kuri sukėlė kandidatams prieštaringas mintis, pasipiktinimą, privertė peržengti savo pilietinę nuostatą tam, kad atliktų užduotį. Ypač skaudu, kad šį egzaminą laikyti buvo pasirinkę ir mokiniai iš Ukrainos, tačiau tikiuosi, kad jie jaučia palaikymą iš bendramokslių, mokytojų ir žino, kad Lietuva remia jų gimtą šalį, – sako Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė. – Nepaisant to, kad egzamino užduotis buvo parengta ir atspausdinta dar iki karo Ukrainoje, atsižvelgiant į pasikeitusį tarptautinį politinį kontekstą ir mūsų šalies poziciją, užduotis turėjo būti peržiūrėta ir pakeista. Jau pradėtas vidinis tyrimas, po kurio bus numatyti pakeitimai, reikalingi tokioms situacijoms išvengti. Šį klausimą būtinai aptarsime ir su užduočių rengėjais.“
Rengiant egzamino užduotį, buvo pasirinkta itin aktuali visame pasaulyje ekologijos tema. Kuriant užsienio kalbų egzamino užduotis, siekiama sukurti kiek įmanoma natūralesnę komunikacinę situaciją, todėl siūlyta rašyti į tą šalį, kurioje kalbama ta kalba (pvz., per vokiečių kalbos egzaminą mokiniai rašė laišką į Vokietiją).
Be to, valstybinių egzaminų užduotys yra su slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ ir ši žyma riboja užduočių prieinamumą papildomam patikrinimui. „Visgi prie egzamino užduoties rengėjai ir ekspertai privalėjo grįžti“, – pabrėžia NŠA direktorė.
Rusų valstybinis brandos egzaminas susideda iš keturių dalių: klausymo, rašymo, skaitymo ir kalbėjimo, kurio atsiskaitymas vyko pavasarį. Visos šios dalys lemia po ketvirtadalį bendro įvertinimo.
Pirmadienį vykusį rusų kalbos valstybinį brandos egzaminą pasirinko laikyti 1963 kandidatai.
