Šiose pataisose buvo numatyta, kad iš paramos gavėjų sąrašo išbraukiamos visos biudžetinės įstaigos.
Noras paremti nevyriausybininkus
Kaip priimant įstatymo pataisas kalbėjo tuometis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, paramą leidus skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms biudžetinės įstaigos nenukentėtų, nes dalis jų, pavyzdžiui, mokyklos, darželiai, paskatintų tėvų bendruomenes steigti labdaros fondus ir juose kaupti paramą, jų lėšas skirstytų bendruomenės, o ne įstaigų vadovai.
Įstatymo pataisų iniciatorius Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas tuomet akcentavo, kad šis paramos būdas turi būti skirtas nuo valstybės ir savivaldybių nepriklausomų nevyriausybinių organizacijų plėtrai, pilietinei visuomenei stiprinti.
„Nesiūlome atimti gavėjų statuso iš biudžetinių įstaigų – jas ir toliau bus galima remti kitais būdais. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kad 2022 m. valstybės biudžete finansavimas kultūrai, švietimui, krašto apsaugai augo rekordiškai. Tuo metu NVO sektorius finansavimo iš mokesčių mokėtojų pinigų išvis negauna“, – pabrėžė A.Bagdonas.
Bet jau tuomet Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas LRT.lt teigė manantis, kad tokiomis įstatymo pataisomis mokyklos yra diskriminuojamos: „Nebuvo išdiskutuota, iš kur mokyklos, netekusios šių lėšų, gaus alternatyvių finansinių šaltinių. Pavyzdžiui, mokyklų vadovai iš šių lėšų gali samdytis teisininkus, jeigu reikia atstovauti mokyklai, gali gerinti mokyklos gerovę, steigti prizus, organizuoti keliones, kelti kvalifikaciją.“
