„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Nuo žaidimo kompiuteriu iki bakterijų tyrimų: kaip Renatą patraukė biochemija?

Biochemijos doktorantūroje studijuojantis 27-erių Renatas Krasauskas juokauja, kad vaikystės jo vaikystės pomėgiai gali kiek šokiruoti. Vaikino veikla aprėpė tik tris dalykus – kompiuterinius žaidimus, televizoriaus žiūrėjimą ir retsykiais kamuolio spardymą. Dabar Renatas nemenką dalį savo laiko praleidžia laboratorijoje, tiria bakteriją, sukeliančią sunkiai gydomas infekcijas. Savo profesiniu pasirinkimu vaikinas nesigaili: „Svarbiausia darbe yra tai, kad visos dienos yra unikalios, kadangi po truputį „slenkiesi“ pirmyn“.
Renatas Krasauskas ir kolegos
Renatas Krasauskas ir kolegos / E.Kurausko nuotr.

Sužavėjo logika ir aiškumas

Kalbėdamas apie vaikystės ir jaunystės pomėgius Renatas perspėja, kad tai gali nustebinti – paauglystėje jis tenorėjo žaisti kompiuterinius, žiūrėti televizorių ir kartais lauke paspardyti kamuolį. „Jei bandytume ieškoti priežastinio ryšio tarp dabartinės veiklos ir vaikystės pomėgių, tikriausiai reiktų paminėti, kad tarp gausybės per televiziją transliuojamo šlamšto visada pirmenybę teikdavau dokumentiniams filmams apie gamtą“, – svarsto pašnekovas.

Mokykloje, kaip prisimena, visi dalykai, išskyrus lietuvių kalbą, sekėsi labai gerai: „Tiesiog išsidėliojus prioritetus pagal svarbą ir įdomumą – sąrašo viršuje visada atsidurdavo biologija, chemija, matematika, ir fizika, o .Salomėjos Neries skaitymas ir analizė „nukrisdavo“ į paskutinę vietą. To priežastis tikriausiai glūdi tame, kad gamtos mokslai nuo pačių pradžių sužavėjo savo aiškumu ir logiškumu. Čia nėra vietos jokiems išvedžiojimams ar dviprasmybėms – viskas privalo būti pagrįsta ir aišku.“

Nuo pat pradinės mokyklos jau turėjau stiprų norą aiškintis ir domėtis, kaip „veikia“ gyvi organizmai.

Vis dėlto, kaip vieną pagrindinių veiksnių, kurie paskatino rinktis tokį karjeros kelią, vaikinas įvardija mėgtas žiūrėti dokumentines laidas. „Nuo pat pradinės mokyklos jau turėjau stiprų norą aiškintis ir domėtis, kaip „veikia“ gyvi organizmai. Todėl iš visų gamtos mokslų, kuriuos mokiausi mokykloje, manyčiau, reiktų išskirti biologiją. Tai buvo tas dalykas, kur visa informacija be didelių pastangų lengvai guldavo į galvą, tad ją mokytis buvo ne tik įdomu, bet ir lengva. Tiesa, turėjau ir labai atsidavusius savo sričiai biologijos mokytojus“, – dar vieną aspektą įvardijo Renatas.

Taigi baigęs mokyklą, vaikinas pasirinko molekulinės biologijos bakalauro studijas Vilniaus universitete. Tai buvo pirmasis Renato pasirinkimas, kadangi studijų programa, palyginus su kitomis, buvo šiek tiek įvairesnė – įgaunama žinių iš daugiau mokslo sričių. „Molekulinės biologijos studijas tęsiau ir magistrantūroje, kadangi čia buvo nemažai praktinių darbų, o daugumą paskaitų vesdavo kviestiniai dėstytojai, kurie toje srityje ir dirba“, – pasakojo pašnekovas.

Iššūkis – ligoninėse plintanti bakterija

Šiuo metu Renatas studijuoja biochemijos doktorantūroje Vilniaus universitete ir dirba molekulinės biologijos tyrimų grupėje Vilniaus universiteto Biomokslų instituto Gyvybės mokslų centre.

Grupės tyrimai koncentruojasi į klinikoje ir kitose aplinkose paplitusių bakterijų atsparumo antibiotikams ir patogeniškumo mechanizmus.

„Savo doktorantūtos projekte tyrinėju Acinetobacter baumannii, kuri yra ligoninėse paplitusi bakterija, sukelianti sunkiai gydomas infekcijas, nes yra atspari daugeliui antibiotikų. Bakterija paplitusi viso pasaulio ligoninėse, ne išimtis – Lietuvos gydymo įstaigos. Mane domina šios bakterijos genų reguliacijos mechanizmai, užtikrinantys jos prisitaikymą išgyventi ligoninių aplinkoje ir sukelti infekcijas“, – apie savo tyrimų sritį pasakojo doktorantas.

Asmeninios arch. nuotr./Renato tyrimai
Asmeninios arch. nuotr./Renato tyrimai

Bakterijų genų veikla, detaliau pasakojo Renatas, valdoma per reguliatorius, kuriuos galima įsivaizduoti kaip tam tikrus „jungtukus“. Bakterija juos, esant tam tikroms aplinkos sąlygoms, „įjungia arba išjungia“. Toks junginėjimas lemia greitą reakciją į besikeičiančias aplinkos sąlygas ir užtikrina jos išlikimą. Signalas gali būti labai įvairus – nuo temperatūros pokyčių iki tam tikro mikroelemento (pvz.: geležies) aplinkoje trūkumo. O atsakas – nuo plika akimi matomo pokyčio iki tiesiogiai nematomo genų veiklos pertvarkymo.

Mane domina šios bakterijos genų reguliacijos mechanizmai, užtikrinantys jos prisitaikymą išgyventi ligoninių aplinkoje ir sukelti infekcijas.

„Supratus genų veiklos reguliacijos mechanizmus, galima būtų žinias panaudoti kuriant priešbakterinės terapijos įrankius, pvz., neleidžiančius bakterijoms prisitvirtinti prie medicininės įrangos paviršiaus ar infekuoti šeimininko.

Mane ypač domina reguliatoriai, nuo kurių priklauso ne vieno, o daugelio genų veiklą. „Išjungus“ tokius reguliatorius, jų valdomas „reguliacinis tinklas“ subyrėtų ir bakterijos nesugebėtų efektyviai kolonizuoti savo šeimininko, taigi toks išjungimas galbūt galėtų veikti kaip alternatyva antibiotikams“, – savo viziją pristatė jaunasis mokslininkas.

Jauniesiems tyrėjams galimybę kelti mokslinę kvalifikaciją, įgyti savarankiško mokslinio darbo įgūdžių suteikia ES investicijos, skirtos doktorantūros studijoms Lietuvoje.

Išskirtinė profesija

Kalbėdamas apie mokslininko darbą Renatas pabrėžė, kad šis neprasideda nuo „išsirinkimo, kokį šiandien reikia padaryti atradimą“. „Dažniausiai pradedama nuo kažkokio klausimo išsikėlimo, kurį lėmė stebėtas fenomenas. Pavyzdžiui, tiriama bakterija pasižymi tam tikra ypatinga savybe – lengvai limpa prie plastiko. Kyla klausimas, kodėl taip galėtų būti? Jei tai klinikoje svarbi bakterija, sukelianti infekcijas, gal ta savybė reiškia, kad ji taip pat stipriai „lips“ ir prie šeimininko, kurį infekuoja, ląstelių? Jei taip, tai kas tą savybę lemia? Taip žingsnis po žingsnio ir judi pirmyn. Taigi, dirbdamas šį darbą niekada negali žinoti, ką veiksi ar atrasi po mėnesio“, – kalbėjo pašnekovas.

Dirbdamas šį darbą niekada negali žinoti, ką veiksi ar atrasi po mėnesio.

Iki pat bakalauro studijų pradžios, net neįsivaizdavau, kad egzistuoja mokslininko profesija, atvirauja Renatas: „Iki tol maniau, kad tai tik hobis, kuriuo kai kurie žmonės kartais užsiima po to, kai grįžta namo iš normalaus darbo ir nelabai sugalvoja kuo galėtų užsiimt iki tada, kai reikės eiti miegoti.“

Tačiau labai greitai Renatas pamatė, kad mokslininko profesija yra realus, kartais ir tam tikrų aukų reikalaujantis darbas. „Šiai veiklai 8 valandų darbo dienos taisyklė visiškai negalioja, ypač, jei yra dirbama su gyvais organizmais. Todėl kartais savaitgaliai, švenčių dienos, atostogos, ir naktys tampa normaliomis darbo dienomis.

Tai yra išskirtinai kūrybinė profesija, kurioje kiekvieną dieną turi spręsti problemas susijusias su pastoviu atsakinėjimu į klausimus – „o kodėl rezultatas yra toks, ką jis reiškia ir ar šis eksperimentas pilnai patvirtina/paneigia mano hipotezę?“. Svarbiausia darbe yra tai, kad visos dienos yra unikalios, kadangi po truputį „slenkiesi“ pirmyn, kyla naujų idėjų, gauni įdomių rezultatų. Sakyčiau, kad čia daugiausia malonumo suteikia procesas, nei jo galutinis rezultatas“, – svarstė pašnekovas.

Sritimi, kurioje dirba, Renatas tikino esantis labai patenkintas. „Iš savo darbo tikiuosi tik vieno dalyko, kad mano gauti rezultatai bus įdomūs ne tik man ir mano vadovams, bet ir platesniam žmonių ratui. Planuoju fundamentinius tyrimus tęsti ir ateityje“, – apie planus kalbėjo doktorantas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“