Matematikos valstybinis brandos egzaminas Lietuvoje penktadienį prasidėjo 9 valandą ir tęsėsi 3 valandas bei 15 minučių. Sulaukus nusiskundimų, jog abiturientams praėjusiais metais pritrūko laiko matematikos ir informacinių technologijų užduotims spręsti, šiemet, siekiant sudaryti geresnes sąlygas, visų egzaminų trukmė pailginta 15 minučių.
Matematikos egzaminą laikyti užsiregistravo 16 857 tūkst., t. y. per pustrečio šimto daugiau nei praėjusiais mokslo metais.
Pirmą kartą šiemet abiturientai turėjo galimybę likus dviem mėnesiams iki tikrojo egzamino nuotoliniu būdu pasitikrinti žinias atlikdami matematikos pasiekimų patikrinimo užduotis. Patikrinime dalyvavo 80 proc. visų brandos egzaminą pasirinkusių šių metų abiturientų.
Rezultatai – vidutiniškai surinktų taškų vidurkis siekė 40 proc. nuo galimų – atskleidė, kad pasirengti egzaminui reikėtų stipriau, išnaudojant ir papildomų konsultacijų galimybes. Ar jos pasiteisino?
Pasiruošti nepadėjo ir alinantis karštis
Penktadienio vidurdienį 15min nuvyko prie daugiausiai abiturientų šalyje – 237 – išleidžiančios Kauno „Saulės“ gimnazijos, kurioje pagilintas tiksliųjų ir gamtos mokslų ugdymas. Direktorė Sonata Drazdavičienė teigė, kad jos vadovaujamoje gimnazijoje matematikos pamokų tvarkaraštyje – 1,5 karto daugiau nei kitose ugdymo įstaigose.
Visi iki vieno šios mokyklos dvyliktokai pasirinko laikyti matematikos valstybinį brandos egzaminą. Pernai matematikos egzamino rezultatų vidurkis šioje gimnazijoje siekė 46 proc., kai visos šalies vidurkis tesiekė apie 29 proc. (17,6 taškų iš 60 galimų).
„Atsiverčiau lapus ir pirmos užduotys pasirodė tokios lengvos, o vėliau...“, – įspūdžiais su klasės draugais po egzamino dalijosi viena „Saulės“ gimnazijos abiturientė.
Jai pritarė ne vienas.
Anksčiau nei baigėsi egzaminui skirtas laikas gimnaziją palikęs dvyliktokas Simonas teigė, „gan lengvai parašęs“, neišsprendęs tik kelių paskutinių užduočių.
„Vertinu visai neblogai. Nelabai nustebino užduotys. Viskas panašiai, kaip praėjusiais metais. Sunkiausia dalis – trečioji, visi tie įrodymai. Man asmeniškai šių metų egzaminas buvo lengvesnis“, – patikino Simonas, žadantis studijuoti Kauno technologijos universitete (KTU), tad valstybinį matematikos egzaminą jis privalėjo pasirinkti.
Kitas abiturientas egzaminą pavadino „vidutinišku“ – nebuvo nei lengvas, nei sunkus. Jam svarbiausia – išlaikyti matematikos egzaminą, nes žada studijuoti Nyderlanduose. Vaikinas tikisi surinkti 50–60 proc., vieną užduotį teigė palikęs neišspręstą.
„Šių metų egzaminas tikrai buvo lengvesnis nei pernai. Palyginus su balandį vykusiu žinių patikrinimu – taip pat lengvesnis. Jei ne pandemija, ne nuotolinis mokymas, gal būčiau ir geriau pasiruošęs. Bet darbo vis tiek reikėjo įdėti. Čia nuo kiekvieno asmeniškai žmogaus priklauso“, – teigė viešai prisistatyti nepanoręs vaikinas.
Dvyliktokė Saulenė prisipažino, kad egzaminas buvo sunkokas, bet tik dėl to, kad ji pati jam nepasiruošė tiek, kiek galėjo – ne viską pasikartojo. Užduotys pasirodė panašios į tas, kurios buvo pateiktos bandomojo egzamino metu balandį.
„Tikrai nebuvo nieko lengvesnio nei pernai. Palikau daug tuščių vietų“, – šyptelėjo finansus KTU studijuoti žadanti Saulenė, besitikinti išlaikyti egzaminą – surinkti bent 16 taškų.
Jei ne pandemija, būtų geriau
Anksčiau iš egzamino išėjusi Liepa vylėsi, kad išlaikys.
„Susiskaičiavau, kiek taškų turėčiau surinkti – manau, išlaikysiu. Iš pradžių, kai pasižiūrėjau į užduotis, atrodė nevisai sunku, bet kai pradėjau spręsti... Sunkiausia – trečioji dalis. Net nežinau, kodėl rinkausi laikyti valstybinį matematikos egzaminą, nes stosiu į menus“, – įspūdžiais dalijosi Liepa.
Mergina prisipažino, kad pandemija tikrai sukliudė pasiruošti geriau – dėl nuotolinio mokymo prarado daug žinių, nesimokė tiek, kiek būtų mokiusis mokykloje, nes niekas neprivertė.
„Kol mokiausi kontaktiniu būdu, įvertinimai visi buvo geresni, o ir matematika labiau patikdavo, nes labiau suprasdavau, mokytoja labiau išaiškindavo. Nuotoliniu būdu neįdomu klausytis. Jei nebeaišku, pameti viską, nei draugo kokio negali paklausti, paprašyti, kad paaiškintų“, – prisipažino Liepa.
Abiturientė Lėja teigė, kad pasitaikė visokio tipo užduočių – nebuvo nei lengva, nei sunku.
„Buvo daug geometrijos, ko nelabai pasikartojau. Silpnoji vieta. Bendras vaizdas – gana daug parašiau, tikėjausi blogiau. Pusę, manau, taškų surinksiu. Buvo lengviau nei pernai“, – tikino Vilniaus dailės akademijoje studijuoti žadanti Lėja, matematikos egzaminą pasirinkusi tik dėl to, kad norėjo pasitikrinti savo žinias.
Ji pritarė Liepai, kad pamokų kokybė, mokantis nuotoliniu būdu, nebuvo tokia gera, kokia buvo iki pandemijos. Tačiau padėjo tai, kad gegužę buvo leista sugrįžti į kontaktinį mokslą, o ir papildomos konsultacijos pravertė.
„Egzaminas buvo toks, kokio ir tikėjausi. Žadu surinkti 50 taškų. Sunkiausia man – planimetrija“, – teigė dvyliktokas Andrius, žadantis studijuoti ekonomiką Vilniaus universitete.
Vaikinas prisipažino, kad karštis tikrai nepadėjo ruoštis egzaminui, o ir pandemija – tas rodiklis, kuris lems prastesnius rezultatus.
Diana taip pat negalėjo pasakyti, kad buvo labai sunku, tačiau būta tokių užduočių, kurių negalėjo išspręsti.
„Paskutinis uždavinys toks, sakyčiau, olimpiadinis. Su geometrine ir aritmetine progresija. Vis dėlto, šių metų egzaminas tikrai lengvesnis ne pernai, bet buvo labai sunku mokytis prieš egzaminą“, – patikino Diana.
O štai Glorija tikino, dar nežinanti, ką studijuos, bet tikrai tęs mokslus užsienyje. Ji pritarė, kad paskutinės užduotys buvo sunkiausios.
„Nors lengviau nei pernai, bet vis tiek sunku“, – teigė mergina.
Kaip 15min informavo Kauno miesto savivaldybė, Kaune matematikos valstybinį brandos egzaminą pasirinko laikyti 2104 kandidatai, tačiau iš jų 39 abiturientai arba nebaigė mokslo metų, arba jiems neleista laikyti dėl neigiamo metinio įvertinimo.
Iš viso laikyti matematikos valstybinį brandos egzaminą Kaune turėjo atvykti 2065 kandidatai.
Ekspertas: užduotis – ne itin sunki
Šių metų egzaminą penktadienio popietę įvertino ir matematikos mokytojas-ekspertas Antanas Apynis.
Pasak jo, susidarė bendras įspūdis, kad užduotis abiturientams nebuvo itin sunki.
„Lyg ir juntamas didesnis uždavinių skaičius, skirtas kandidatams, besimokiusiems bendruoju kursu, tačiau yra ir pakankamai uždavinių, aukštesnių pasiekimų gebėjimams demonstruoti“, – įvertino A.Apynis.
Šiemet, anot eksperto, užduotys labiau atpažįstamos, įprastesnės, yra tipinių uždavinių, kai mokinys iškart žino, ką daryti – žinomas algoritmas.
„Tikrai turėjo pakakti laiko uždaviniams išspręsti“, – vylėsi A.Apynis.
Pasak jo, dauguma mokinių yra patenkinti.
Visą eksperto komentarą stebėkite čia:
O štai mokytojai ekspertei Ritai Jonaitienei šių metų egzamino užduotis pasirodė net sunkesnė nei pernai. Kaip ji teigia, „vaikams tikrai buvo ką veikti“.
„Su parametrais labai daug užduočių, integralas ne visai pagal programą – taip pat su parametru. Gabūs vaikai, kurie į olimpiadas eina, išspręs. Eiliniai vaikai, aišku, ne viską išspręs, o vidutiniokui – buvo ką pagalvot. Lyginant su pernai metais rezultatai turėtų būti tokie patys. Mano nuomone, šių metų egzaminas net sunkesnis nei pernykštis“, – patikino R.Jonaitienė.
Anot jos, pernai užduočių formuluotės buvo keistos, šiemet jos – aiškesnės, tik jau pačios užduotys – nestandartinės, mokiniams ne tokios įprastos. Ypač nematytos paskutinės dvi užduotys, tokių vadovėliuose, net panašių, nebuvo.
„Silpnesniems vaikams išties per mažai užduočių buvo. Vis dėlto, tai valstybinis egzaminas, stojamasis į aukštąsias mokyklas, – turi būti sunkiau. Šimtukų neturi būti daug“, – patikino ekspertė.
Baigsis liepos 2 dieną
Nepaisant pandemijos, šiemet brandos egzaminų sesija vieninteliu privalomu norint gauti brandos atestatą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminu prasidėjo pora savaičių anksčiau nei pernai – birželio 7-ąją.
Pagrindinė egzaminų sesija finišuos liepos 2-ąją, kai bus laikomas fizikos valstybinis brandos egzaminas.
Rezultatai bus paskelbti vėliausiai iki liepos 23 dienos, o liepos 5–20 dienomis laukia pakartotinė sesija.
Iš viso šiemet laikyti egzaminus užsiregistravo 27,7 tūkst. bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų baigiamosios klasės mokinių – maždaug 500 mažiau, nei praėjusiais metais.
Brandos atestatui gauti mokinys turi išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieną dalyko brandos egzaminą ar atlikti brandos darbą.
Norintieji stoti į daugumą valstybės finansuojamų vietų aukštosiose mokyklose, taip pat privalėjo rinktis matematikos valstybinį brandos egzaminą.
Iš viso kandidatai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip septynis brandos egzaminus.
