Kalbų apie tai, kas vyksta Lietuvos švietimo sistemoje ir šalies mokyklose, kaip niekada daug. Kalba vaikai, kalba tėvai, mokytojai. Mažiau giria vieni kitus, daugiau – kaltina. Mažiau džiaugiasi pasiekimais, daugiau dejuoja.
„Mes niekada nebebūsime tokie, kokie buvome prieš karantiną, – sako mokytoja Onutė Baumilienė. – Ir tai yra gerai. Nes, jei išliktume tokie patys, vadinasi, pamoka praėjo veltui. Kiekvienas iš mūsų, mokytojų, turėsime pirmiausia sau atsakyti į klausimą, ko mane išmokė šitas sudėtingas, suspaustas laikas. Ką aš supratau apie mokyklą ir vaikus? Šis laikas švietimo bendruomenei yra stiprus sukrėtimas. Jei jį priimsime, atsinaujinsime ir gal pagaliau suprasime, kad jau seniai dirbame ne visai taip, kaip reikia: per menkai naudojamės informaciniu raštingumu.“
Mokytoja Onutė Baumilienė save priskiria vyresniojo amžiaus mokytojų grupei. Universitetines studijas ji baigė dar be kompiuterių. Nereikėjo jų ir tuomet, kai pradėjo mokytojauti, o ir vėliau kažkaip išsisukdavo: „Vienu metu nuo jaunesnių kolegų netgi slėpiau, kad nemoku išsiųsti elektroninio laiško, o kai reikėdavo pasiruošti pamokoms ar konferencijoms, išnaudodavau savo dukrą. Kartą, likus trims dienoms iki tarptautinės konferencijos, dukra man pareiškė, kad išsikrausto iš mūsų namų, gyvens su draugu.
Buvo nepaprastai liūdna, kad vaikas palieka namus, bet ne mažiau nerimo išgyvenau ir dėl to, kad nebesulauksiu jos pagalbos. „Mama, bet tu juk viską matei, ką dariau aš, susitvarkysi“, – užtikrintai pasakė dukra. Labai lengva nebuvo, bet mokiausi, užsirašiau į kursus, pamažu pradėjo aiškėti, kad kompiuteris yra puikus darbo įrankis ir neišnaudoti jo savo darbe būtų kvaila.“
Šiandien mokytoja visiškai tikra, kad kompiuterinis raštingumas nuo amžiaus nepriklauso. „Atrodo, kad jaunoji karta yra itin gerai susipažinusi su informacinėmis technologijoms. Jie moka žaisti, bendrauti socialiniuose tinkluose, tačiau, kai reikia kruopščiai, atidžiai atlikti užduotis, jas analizuoti, aiškiai matyti, kad įgūdžių ne visiems užtenka. Viena yra žaisti, o visai kas kita – nuosekliai dirbti“, – tai patyrė mokytoja, pradėjusi nuotolinį mokymą.
Ji pati jau keletą metų savo moksleiviams ruošia kompiuterines užduotis „EDUKA klasėje“. Rugsėjo pradžioje, vos susipažinusi su nauja klase, ji sukuria virtualias klasės grupes, rengia vaizdo konferencijas. Štai kodėl tai, ką tenka daryti dabar, lietuvių kalbos mokytojai nėra jokia naujiena. „Murmesiai, kurių šiandien aplinkui tiek daug, reiškia viena, – ji įsitikinusi. – Nenorą pripažinti, kad atėjo kitoks metas, kad gyvenime nutinka netikėtų dalykų, kai tavęs niekas neklausia – patinka, nepatinka, šito reikia, o šito – nereikia. Vaikai, sakau, laikykimės oriai ir stojiškai, juk sunku ne mums vieniems.
Mūsų bendruomenei gėda skųstis, kai žinome, kaip šiuo sunkiu metu dirba gydytojai, pardavėjai, siuntų išvežiotojai. Kai reikia saugoti gyvybes, inkštimas dėl to, kad turime pernelyg daug darbo, kad pavargome ar kad bus sunku laikyti egzaminus, atrodo perteklinis. Na, turėsime mažiau atostogų, bet mes gauname atlyginimą, kai, tuo tarpu esama žmonių, išvis likusių be darbo.“
Mokytoja sako visada prisiminsianti paskutinę mokslo dieną prieš karantiną: „Su dvyliktokais rašėme patikrą, o paskutinę pamoką vedžiau vienuoliktokams. Į mokytojų kambarį atlydėjo mintis – viskas, esame niekam nereikalingi. Tada iš tiesų supratau, koks brangus man yra laikas, kurį praleidžiu su mokiniais, ir kasdienė rutina.“
Nuotolinis mokymas lituanistei neatrodo joks siaubas. Ji neskaičiuoja savo laiko, kurį praleidžia prie kompiuterio atsakinėdama į dvyliktokų žinutes, klausimus, vaizdo skambučius ir elektroninius laiškus. „Gyvename tokiu laiku ir jį reikia priimti, – sako. – Neabejoju, kad visi grįšime į mokyklas kitokie. Amžinosios vertybės ir liks amžinosiomis, tačiau instrumentais, kuriuos mums siūlo šiuolaikinis gyvenimas, privalome naudotis. Mokytojas turi būti atviras, turime mokytis išnaudoti visus įmanomus šaltinius, kurie, ypač šiuo laiku, atsivėrė prieš mus, turime vaikus mokyti kritinio mąstymo ir dirbti su įvairiomis technologijomis. Nebijau pasakyti, kad buvome gerokai atitrūkę nuo realybės“.
Į mokytojų kambarį atlydėjo mintis – viskas, esame niekam nereikalingi. Tada iš tiesų supratau, koks brangus man yra laikas, kurį praleidžiu su mokiniais, ir kasdienė rutina.
Prieš trejus metus mokytoja Onutė Baumilienė leidykloje „Šviesa“ pradėjo kurti gimnazijoms skirtas interaktyvias lietuvių kalbos užduotis. Tuometiniai jos mokiniai, devintokai, džiugiai priėmė mokytojos sumanymą jungtis į „EDUKA klasę“. „Daugybę metų leidykla „Šviesa“ tyliai dirbo, žengdama į priekį ir galvodama apie ateitį, – sako mokytoja. – Skaitmeninėje mokymo(si) aplinkoje „EDUKA klasė“ ir mokytojai, ir mokiniai, ir jų tėvai gali rasti beveik 90 procentų skaitmeninių vadovėlių, mokiniai mokosi papildomai, o mokytojai kuria nuosavus testus. Skaitmeninėje erdvėje atliekamos užduotys tuojau pat gali būti įvertintos ir persiųstos į elektroninį dienyną. Užduočių bankai, diagnostiniai testai, planai mokytojams, interaktyvių skaitmeninių šaltinių sąrašai... Man kartais keista, kad mes tiek visko turime, bet neišnaudojame.“
Prasidėjus nuotoliniam mokymui „EDUKA klasė“ ne tik išplėtė turinį, bet ir nemokamai atvėrė savo lobius. Čia galima rasti ne tik vadovėlius ir individualizuotas užduotis, bet ir patarimų, kaip konstruktyviai organizuoti nuotolinį mokymą.
„EDUKA klasės“ sistemą įvaldžiusi Jonavos Senamiesčio gimnazijos mokytoja metodininkė, leidyklos „Šviesa“ išleistos serijos „Korepetitorius“ matematikai autorė Ramunė Dranseikienė įsitikinusi, kad kiekvienas mokytojas randa sau geriausiai tinkančią nuotolinio mokymo ir bendravimo su moksleiviais sistemą. Ji pati renkasi bendravimą vaizdo konferencijose: „Aš namie, jie – namie, tačiau temas jiems rašau aiškinu kaip įprastoje pamokoje. Ir klausimus man užduoda, kaip pamokoje. Matematiką, fiziką, chemiją mokiniams turi paaiškinti, vien savarankiškai dirbdami, vargu, ar jie ką išmoks“, – įsitikinusi mokytoja, savo pamoką retai baigianti lygiai po 45 minučių.
Kompiuterinis raštingumas nieko bendra su amžiumi neturi, – mokytoja tuo visiškai tikra. Ji teigia pastebėjusi tą patį, ką ir lituanistė Onutė Baumilienė, – moksleiviai nenori mokytis informatikos, dėl to kai kuriems kyla problemų, kai reikia spręsti užduotis. „Nuotolinis mokymas aiškiai parodė, kad žinios, kurių moksleiviai mano esą įgiję socialiniuose tinkluose ir žaidimų platformose, mokymosi procesui nepadeda. Kaip ir moksleivių mėgstamos gudrybės per pamokas naudotis įvairiomis matematinių uždavinių atpažinimo ir sprendimo programėlėmis. Štai kodėl testų įvertinimai iš tiesų nėra tikslūs, šiandien gerus pažymius gauna ir tie, kurie mokykloje mokėsi prastai.“
Kontroliuoti šį procesą, teigia mokytoja, yra sudėtinga. Ir kažin, ar verta. „Matematikos užduotis reikia išspręsti. Galima naudoti keletą sprendimo būdų, tačiau rezultatas – visada aiškus, nieko per daug neprifantazuosi“, – sako matematikė ir priduria, kad bent jau matematikos pamokose pažymiai šiandien neatspindi realios situacijos ir žinių. Dvyliktokams pažymys svarbu, tačiau devintų, dešimtų, vienuoliktų klasių moksleiviams tai, kokį pažymį jie gaus šioje sudėtingoje situacijoje, nėra taip svarbu. Reali situacija paaiškės kitais metais, kai vienuoliktokai taps dvyliktokais ir jiems reikės ruoštis egzaminams.
Jonavoje dirbanti matematikos mokytoja pasakoja, kad daugeliui mokytojų, pradėjusių nuotolinį mokymą, lygiai taip pat, kaip ir moksleiviams, reikia papildomų kompiuterinio raštingumo žinių. „Per mėnesį kolegos jau daug ką išsiaiškino, tačiau pradžioje turėjau daugybę konsultacijų“, – teigia ji.
„EDUKA klasė“ šiandien savo platformoje surinkusi daugiau nei 300 skaitmeninių vadovėlių, 140 mokytojo knygų ir metodinių rekomendacijų. Joje galima rasti veiklų planus, taip pat užduočių biblioteką, kurioje – daugiau nei 24 tūkstančiai skaitmeninių užduočių, diagnostinių ir bandomųjų testų. Visas šis turinys tinka ir ikimokyklinio, ir priešmokyklinio amžiaus vaikams, taip pat 1–12 klasių moksleiviams. Mokytojai šioje platformoje ras nuotolinio mokymo paketus, kuriuose aprašytos mokymo ir mokymosi galimybės, scenarijai, priemonės, taip pat – papildomus leidinius, medžiagą pamokoms, pavyzdžių, kaip planuoti veiklą.
Į ypatingas sąlygas patekę mokytojai šiandien ieško įvairiausių galimybių, kaip išgyventi. Pavyks tiems, kurie trokšta žinių, ieško naujų mokymo būdų, nebijo suklysti ir patys mokosi.
