Apie tokio mokymo būdo privalumus bei trūkumus, jaučiamus popamokinėje veikloje, kalbamės su Ogmios mieste įsikūrusios mentalinės aritmetikos akademijos „Abakus“ vadovu Audriumi Bružu.
Didžiausias iššūkis vaikams – nejausti mokytojo buvimo šalia
Pasak pašnekovo, mentalinė aritmetika yra metodas, kurio, įdedant pakankamai pastangų, galima mokytis ir namie ir klasėje. Tai – tarsi nuolatinis darbas, toks pat, kaip ruošiantis varžyboms, o skiriasi nuo jų tuo, jog čia treniruojamos smegenys. Tačiau svarbiausia tai, kad šio dalyko neįmanoma išmokti be mokytojo, o tai, kad jo nėra šalia, kelia sunkumų.
„Visos programos, kuriomis remiamės mokyme, yra kompiuterinės, tad visą ugdymo procesą perkelti į virtualią erdvę mums nėra sunku. Labiau tokio pobūdžio perkėlimas pasijaučia vaikams, mat šiems reikia laiko apsiprasti su tuo, jog matomės tik per kompiuterį, o ne gyvai“, – pasakoja A.Bružas.
Ryšio trukdžiai – kasdienybė
Specialistas pažymi, jog bene didžiausia problema vykdant nuotolinį ugdymą yra internetinis ryšys – įvairūs trukdžiai neleidžia mokytojams ir mokiniams aiškiai girdėti vieniems kitų, o jei norisi kažką parodyti ekrane, ne viskas yra gerai matoma. „Tikrai būna situacijų, kai vaikai jau yra pasiruošę ir laukia pamokos, o tu jos pravesti tiesiog negali, nes viskas trūkinėja ir vaikai negali nieko suprasti“, – tikina jis.
„Dėl šios priežasties, norėdami ir nuotoliniu būdu mokyti sistemingai bei intensyviai, karantino metu sumažinome grupes iki 4-5 mokinių. Taip buvo tiesiog lengviau dirbti ir paskirti kiekvienam vaikui tiek dėmesio, kiek jam jo reikia. Juk mokymas pasikeitė, pamokos minutes reikėjo dėlioti taip, kad jų pakaktų ir papildomiems paaiškinimams, nes kartais vaikams buvo sudėtinga suprasti, ką tu nori pasakyti“, – pasakoja A.Bružas.
Mokymosi metodai nesikeičia
Pasak mentalinės aritmetikos akademijos „Abakus“ vadovo, užsiėmimus organizuojant nuotoliniu būdu mokymosi metodai nesikeičia, nors daugiau laiko skiriama mokytojo ir mokinių bendravimui. „Vaikams skiriamos užduotys nepakinta, o namų darbų nepadaugėja, tačiau bendraujant internetu daugiau dirbame visi drauge, kad kuo mažiau kiltų neaiškumų atliekant namų darbus. Bandome laiką paskirstyti taip, kad didžiausia užduočių dalis būtų įveikiama pamokos metu, o namų darbai užimtų mažai laiko, bet būtų pakankamai intensyvūs“, – teigia pašnekovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad mokinių rezultatai nuotolinio mokymo periodu akivaizdžiai pagerėjo, mat vaikai buvo dėmesingesni, labiau susikaupę ir darbingi, nei į popamokines veiklas keliaudami tiesiai iš mokyklos. „Stebėdami šiuos pokyčius manome, kad jei karantinas vėl užklups – tai nebus didelė problema. Esame puikiai pasiruošę nuotoliniam ugdymui, nuolat stengiamės sugalvoti naujų idėjų, kaip mokymą paversti naudingesniu, aktyvesniu ir produktyvesniu, kad vaikas būtų kuo mažiau varginamas“, – tikina specialistas.
