„Esame stropūs ir atsakingi mokiniai, nebijome krūvio, tačiau norėtume pasidalinti, kaip su Lietuvoje karantino metu susidariusia situacija tvarkosi mūsų, Nacionalinė M.K.Čiurlionio menų mokykla.
Visoje Lietuvoje mokykloms buvo suteiktos dvi savaitės nuotolinio ugdymo plano paruošimui, tačiau jau trečią nuotolinio ugdymo savaitę dirbame visiškai savarankiškai. Šia savaitę (04.12–04.17) įvyko pirmosios dvi bendrojo lavinimo vaizdo pamokos. Keliame klausimus, kodėl nevyksta daugiau vaizdo pamokų ir konsultacijų, bet gauname atsakymą, jog patys nesiimame iniciatyvos jų organizuoti“, – laiške 15min dėstė moksleivė.
Ji taip pat teigė, kad nuotolinio ugdymo pradžioje mokytojų atsiųstos meninės dalies užduotys buvo visiškai neadaptuotos ir netinkančios namų sąlygoms.
„Nuo mūsų prašymų jas pakeisti, jos beveik nepakito.
Taip pat užduočių kiekis ir sudėtingumas buvo žymiai didesnis lyginant su mokykloje vykdytomis užduotimis, o atlikimo terminai sutrumpėjo beveik perpus“, – tikino mokinė, ji pridūrė, kad kyla sunkumų ir konsultuojantis su pedagogais – esą jie neskuba atsakyti į užklausas.
„Turbūt perskaičiusių dauguma pagalvos, jog abiturientai eilinį kartą nori „praslysti“ arba tingi mokytis, tačiau mes tiesiog norime būti išgirsti ir esame susirūpinę dėl savo ateities. Jeigu tokio lygio mokykloje nuotolinis ugdymas vykdomas prastai, kas darosi kitose mokyklose“, – laišką užbaigė ji.
15min susisiekus su mokine ji pasakojo, kad klasė, kuriai ji priklauso, per savaitę turi tik kelių dalykų nuotolines pamokas, mokymasis esą vyksta savarankiškai.
Reaguodama į kreipimąsi, menų mokyklos Neformaliojo švietimo pagalbos skyriaus vedėja J.Černiauskienė teigė norinti paneigti faktą, kad Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje nevyksta nuotolinės tiek bendrojo ugdymo, tiek kitų specialybinių dalykų pamokos.
Šis teiginys nėra pagrįstas ir žeidžia mokyklą.
„Šis teiginys nėra pagrįstas ir žeidžia mokyklą“, – atsakyme 15min išdėstė ji.
Pasak skyriaus vedėjos, su nuotolinio mokymo tvarka – pamokinis laikas, pamokų paskirstymas, bendravimo su mokytojais būdai ir priemonės – mokiniai ir jų tėvai buvo supažindinti dar kovo 26 dieną.
„Kadangi nėra aiškiai apibrėžta, kas apskritai yra tas nuotolinis mokymasis, kiek vaizdo pamokų per savaitę turi būti, pirmąją nuotolinio mokymo savaitę vaizdo pamokų buvo mažesnis skaičius, skiriant prioritetą meniniam ugdymui, tačiau atsižvelgiant į mokiniams kylančius sunkumus ir tėvų prašymą, vaizdo pamokų skaičius nuolat didėja“, – nurodė J.Černiauskienė.
Ji apgailestavo, kad mokinė, atsiradus sunkumams „kreipėsi į žiniasklaidą, o ne į mokyklos atsakingus asmenis“.
„Mokytojas turi teisę pasirinkti įvairias darbo formas ir būdus savo dalyko mokymui ir pasiekimų tikrinimui, tenka tik apgailestauti, kad mokinys, iškilus sunkumams kreipėsi į žiniasklaidą, o ne į mokyklos atsakingus asmenis“, – teigė J.Černiauskienė.
Lietuvoje paskelbus karantiną dėl koronaviruso, mokiniai ir mokytojai turėtų dirbti nuotoliniu būdu. Toks mokymasis turėjo prasidėti kovo 30 dieną.
Dėl karantino svarstoma trumpinti mokslo metus, pavėlinta brandos egzaminų sesija.