Kokie didžiausi iššūkiai, kilę šeimoms, prasidėjus nuotoliniam ugdymui? Ką daryti, kad mokymas vyktų kuo sklandžiau?
TAIP PAT SKAITYKITE: Ką svarbu žinoti mokinių tėvams dėl vaikų mokymosi nuotoliniu būdu?
Apie tai nuotolinio mokymo starto išvakarėse 15min kalbėjosi su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktoriumi Aidu Aldakausku, Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos vadovu Kęstučiu Šalčiu, kurio vadovaujama įstaiga jau dešimt metų suteikia galimybę savo moksleiviams mokytis nuotoliniu būdu.
Patarimus šeimai ir mokytojams pateikė ir Psichologinės paramos ir konsultavimo centro psichologė Ieva Šidlauskaitė-Stripeikienė.
Daugiau informacijos apie nuotolinį ugdymą rasite www.nsa.smm.lt/nuotolinis
Kai kurioms mokykloms nebuvo sudėtinga, kitoms – didžiulis iššūkis
Dvi savaitės – per tiek laiko Lietuvos švietimo sistemai teko persiorientuoti ir rasti visiems tinkamus būdus, kaip tęsti mokslo metus.
Nors daugumai mokyklų prie naujos sistemos pratintis tenka pratintis nuo nulio, netrūksta ir tokių, kurios jau turėjo patirties, kaip nuotoliniu būdu mokyti savo auklėtinius.
Viena tokių – Šiaulių „Sandoros“ progimnazija, kurioje, esant reikalui, mokytis nuotoliniu būdu moksleiviai gali jau dešimt metų.
Mokyklos vadovas Kęstutis Šaltis neslėpė, jog jo vadovaujamos įstaigos bendruomenei psichologiškai prisitaikyti prie naujų aplinkybių buvo lengviau. Tačiau iššūkių netrūko ir jiems.
„Nuotolinis ugdymas pas mus vyksta tiems, kurie išvyksta į užsienį, taip pat tiems, kurie negali mokytis dienine forma. Mūsų mokytojai visi buvo pačiupinėję technologijas. Jie dirba su Adobe Connect, kur yra virtualios klasės ir mokytojai bei mokiniai gali prisijungti. Tai mes kažkokių didelių baimių, kaip bus, neturėjome“ , – sakė mokyklos vadovas.
Šiaulių „Sandoros“ progimnazijoje šiuo metu yra 410 moksleivių. Dar 200 nuotoliniu būdu mokosi užsienyje.
„Šiuo metu dar darome prisijungimus prie kitos sistemos, kurioje tie 410 moksleivių galėtų įkelti savo darbus mokytojams“, – pasakojo K.Šaltis.
Į mokyklos bendruomenei kylančius klausimus „O kaip darysime?“ , jis atsako paprastai: „Bus problema, tada ir spręsime. Pavyzdžiui, su lankomumu. Aš vis pajuokauju, kad „darysime žingsnį po žingsnio, o toliau – kaip Dievas duos“ , – geros nuotaikos neprarado pedagogas.
Tiek savo mokyklos bendruomenei, tiek kitų mokyklų atstovams, kurie kreipėsi patarimų, jis sako, jog nereikia tikėtis, jog viskas pavyks iš karto.
„Jeigu pasiteisins mūsų planas daryti pamokas taip, kaip ir iki šiol – tik šiek tiek patrumpinus jas, tai ir darysime. Pamokas trumpiname iki 20 min. Anglų ir kitų dalykininkų pamokose skaidysime klases – 20 min mokysis viena pusė, 20 min – kita“ , – idėjomis, kurias bandys taikyti savo mokykloje, pasidalino K.Šaltis.
Jo teigimu, svarbiausia – kad su mokytojais mokiniai ir tėvai nuolat palaikytų ryšį. Tam numatytos konsultacijų valandos.
Tiesa, kilo ir problemų: kadangi nuotoliniu būdu iki šiol mokėsi tik dalis progimnazijos auklėtinių, o dabar tai darys gerokai daugiau, nebeužteko turimų prisijungimų prie Adobe Connect.
Tačiau net ir čia mokyklos vadovas pažiūrėjo kūrybiškai. Taip pat elgtis, esant šiai neįprastai situacijai, jis ragina ir kitų ugdymo įstaigų atstovus.
„Mes, mokytojai, privalome būti lankstūs. Prisitaikyti, mokytis ir nuolat judėti į priekį. Man džiugu, kad ir tėveliai greit mokosi. Prieš prasidedant nuotoliniam mokymui mes darėme seminarą Kaip toliau? Jo metu tėvai galėjo klausti, išbandyti mikrofonus, kameras, prisijungimus. Mokykla paruošė pristatymą, kaip planuojame vesti pamokas. Visi viską aptarėme“, – pasakojo K.Šaltis.
Mes, mokytojai, privalome būti lankstūs. Prisitaikyti, mokytis ir nuolat judėti į priekį. Man džiugu, kad ir tėveliai greit mokosi.
Jis siūlė pasidžiaugti, jog gyvename Lietuvoje, kur interneto ryšį galima turėti net ir atokiausiose sodybose – į jas iš miesto karantino metu išvyko ne viena šeima.
„Tikrai turime daug galimybių. Telekomunikacijų bendrovės siūlo daug variantų. Tereikia tik pasidomėti ir rasti sprendimą“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Lygiai taip pat, anot jo, yra ir su informacija apie nuotolinį mokymą – jos daug, tereikia domėtis.
„Gal iš pradžių atrodo, kad niekas neaišku, bet tereikia skaityti instrukcijas, nebijoti ir norėti išmokti. Jeigu tik yra noras, pagalbos tikrai bus“, – sakė Šiaulių progimnazijos direktorius.
Psichologė: labai svarbi suaugusių vidinė ramybė
Nuotolinis mokymas įnešė daug chaoso į ne tik į vaikų, bet ir visos šeimos gyvenimą. Kaip šį etapą pradėti ir tęsti kuo sėkmingiau pataria Psichologinės paramos ir konsultavimo centro psichologė Ieva Šidlauskaitė-Stripeikienė. Pasak jos, šiuo atveju labai svarbi pačių suaugusių vidinė ramybė.
„Aišku, kad mes visi dabar išgyvename emocine prasme sunkią situaciją. Nemažai žmonių, kurie išgyvena padidintą nerimą, baimės lygį. Natūralu, kad tai atsispindi ir mūsų šeimose. Ir, žinoma, natūralu, kad tai jaučia mūsų vaikai. Tai vienas iš pirmų žingsnių – kad suaugę žmonės, tėvai, viduje kiek įmanoma save paramintų“, – sako psichologė.
Jos nuomone, iš dalies šis pokytis – vaikų mokymasis per išmaniuosius prietaisus nuotoliniu būdu – yra didesnis iššūkis būtent suaugusiems – mokytojams, tėvams.
„Vaikai pripratę prie interneto, buvimo jame, žaidimų. Tad jiems tas pokytis gal net nebus toks didelis“, – pastebėjo specialistė.
Vienu didžiausių iššūkių ji įvardino bendrą erdvę – namus, kur suaugusieji dirba, o dabar kartu mokysis ir vaikai.
„Kaip išbūti neišprotėjant visai šeimai? Reikėtų sukurti namų taisykles, aiškią rutiną, dienotvarkę, kurioje reikėtų numatyti, ką, kas, kada veikia. Apgalvoti, kokios yra namuose erdvės. Reikėtų kiek įmanoma kūrybiškiau išnaudoti jas. Iš tiesų namuose tokių erdvių yra labai daug. Galbūt mažame bute vonia gali būti puiki vieta vaikui mokytis? Svarbu, kad ten vaikas jaustųsi saugiai ir patogiai“, – sakė I.Šidlauskaitė-Stripeikienė.
Kaip išbūti neišprotėjant visai šeimai? Reikėtų sukurti namų taisykles, aiškią rutiną, dienotvarkę, kurioje reikėtų numatyti, ką, kas, kada veikia. Apgalvoti, kokios yra namuose erdvės ir kūrybiškai išnaudoti jas.
Kitas labai svarbus dalykas – pokalbiai su vaikais. „Kalbėti reikėtų apie viską – ir mokymąsi, ir apskritai apie tai, kas dabar vyksta: ką vaikai išgyvena, kaip jie tai mato, tartis, kokie sprendimai galėtų būti“, – pažymėjo psichologė.
Savaime suprantama, kad namų mokymosi sąlygos labai priklauso nuo vaiko amžiaus.
„Jeigu vyresniems vaikams gali užtekti kampelio kompiuteriui, kur jis galėtų prisijungti ir savarankiškai mokytis, tai jaunesniems greičiausiai reikės pagalbos. Ypač tiems jaunesniems vaikams, kurie yra judresni. Tokiu atveju tėvams tikriausiai reikės būti šalia ir padėti vaikams įsijungti į patį mokymosi procesą. Be abejo, tai pareikalaus iš tėvų dėmesio ir pastangų, ramybės ir palaikymo“, – sakė pašnekovė.
Priimti naujas patirtis kiek įmanoma ramiau, leisti sau klysti ji ragino ir mokytojus.
„Dalis pedagogų iki šiol buvo labai susikoncentravę į patį rezultatą. Jis, be abejo, yra svarbus. Bet krizinėse situacijose (o mes visi dabar ir esame krizinėje situacijoje) yra svarbiausias ne rezultatas, bet visų buvimas – kaip psichologinė būsena“, – pažymėjo psichologė.
Krizinėse situacijose (o mes visi dabar ir esame krizinėje situacijoje) yra svarbiausias ne rezultatas, bet visų buvimas – kaip psichologinė būsena.
Mokytojams ji patarė į mokymo procesą žiūrėti kiek įmanoma kūrybiškiau.
„Neišeina 45 min pamokos daryti? Patrumpinkite, įdėkite pajudėjimo žaidimą ar kitus dalykus, kurie padėtų vaikams išbūti pamokoje. Į mokymą reikėtų pradėti žiūrėti lanksčiau. Šitas laikas tikrai išbando mūsų kūrybiškumą. Todėl reikėtų sau nuolat priminti, kad darome geriausia, ką galime esamomis sąlygomis. Juokas, šiluma, bendravimas turbūt yra svarbiausi dalykai, kurie gali padėti vaikams ir mums, suaugusiems, šitą laiką išbūti“, – priminė pašnekovė.
Ne vienas tėvas dar prieš prasidedant mokymuisi nuotoliniu būdu nuogąstavo, jog nuo šiol nebegalės dirbti, nes visą laiką reikės mokytis kartu su vaikais.
Psichologė pritaria – daliai vaikų trūksta motyvacijos mokytis. Todėl tėvams tikrai reikės būti šalia ir padėti susikaupti ar net suprasti užduotis.
„Kitaip nebus. Jeigu vaikas savarankiškai nesutelks dėmesio, vadinasi, šalia turės būti kažkoks suaugęs, kuris panašiai kaip mokytojo padėjėjas. Be abejo, tai neturi tapti kankyne visai šeimai arba kovos lauku, nes tai duos priešingą rezultatą“, – sakė pašnekovė.
Ministerija: duokime mokykloms laiko
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas pasiruošimą nuotoliniam mokymui ir jo startą palygino su kovine parengtimi. Pasiruošti procesui teko per dvi savaites.
„Dar kovo 16 d. apklausėme mokyklas apie tai, kokia jų situacija. Vėliau – dar kartą. Tad turime surinkę tikrai detalią informaciją. Tik apie 4-5 proc. apklaustų mokyklų, kaip jautėsi iš atsakymų, nežinojo nuo ko pradėti. Visos kitos, atrodė, reguliuoja tą eismą (ruošiasi pakankamai sėkmingai – red. past.). Vyko mokymai pedagogams, turėjome vaizdo konferencijas su savivaldybių švietimo padaliniais. Ten atrodė, kad irgi gretos rikiuojasi. Kam geriau, kam prasčiau sekėsi, bet darbas vyko. Kalbėjome ir su mokyklų vadovais – irgi matėsi, kad yra padaryti tam tikri sprendimai dėl nuotolinio ugdymo. Buvo pateiktas klausimynas, iš kurio ir paaiškėjo, kad kai kurie vaikai neturi kompiuterių (maždaug 35 tūkst. vaikų – red. past.) mokymuisi, kiti – interneto ryšio. Ačiū verslui, Vyriausybei, kurių dėka buvo nuspręsta ieškoti galimybių aprūpinti vaikus. Iki įvairių detalių turime informaciją apie problemas. Jau užsuktas ir logistinis procesas – kaip paduoti visus reikalingus įrenginius“, – pasakojo A.Aldakauskas.
Pranešama, kad 35 tūkst. kompiuterių mokyklas turėtų pasiekti kitą savaitę. Apie tai pirmadienį paskelbė Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovas Vainas Brazdeikis. Anot jo, 15 tūkst. planšetinių ir 20 tūkst. nešiojamų kompiuterių pirkimai neskelbiamų derybų būdu turėtų įvykti per artimiausias tris dienas.
Iš ŠMM surinktų duomenų, matyti, kad dauguma mokyklų komunikacijai tarp moksleivių ir mokytojų ketino naudoti elektroninį paštą bei elektroninį dienyną.
„Yra mokyklų, kurios naudoja EMA pratybų sistemą, Eduka, Moodle. Pastarąją daugiausia – profesinės mokyklos: jiems yra išpirktos licenzijos“, – sakė A.Aldakauskas.
Anot jo, pasirinkti programas mokyklos galėjo savarankiškai, atsižvelgiant į savo poreikius ir galimybes – rekomendacijos buvo, tačiau sprendimus ugdymo įstaigos priėmė pačios.
„Ką padarė ministerija kartu su kompanija Google, tai paleidome naują galimybę mokykloms – aktyvuotas domenas www.bendrasisugdymas.lt Visos mokyklos gali pasijungti prie tarptautinės G Suite For Education platformos. Apie tai kalbėjome su mokyklų vadovais – pristatėme jiems, kaip gelbėjimosi ratą (arba pirmą galimybę – čia jau kaip kas norės), jei tradicinės sistemos neatlaikiusios srauto užlūžtų“, – sakė A.Aldakauskas.
Pasak jo, nereikia tikėtis, jog mokymas nuotoliniu būdu bus toks pat, kaip mokyklose.
„Taip, viskas vyks tikrai lėčiau. Taip, gali būti, kad kažkam kils problemų, mažiau pasiseks. Kas, mano nuomone, svarbu – kad neprarastume to, ką turėjome. Išliktume mandagūs, koncentruotumėmės į esmę, girdėtume, kas sakoma“, – kalbėjo ŠMSM atstovas.
Jo teigimu, šis laikas daugeliui švietimo sistemos darbuotojų bus proga parodyti savarankiškumą.
„Ne visoms problemoms išspręsti reikia organizuoti apskritus stalu“, – pastebėjo A.Aldakauskas.
Jis priminė, kad ŠMSM yra parengusi nemažai rekomendacijų tiek pedagogams, tiek ir šeimoms. Visas jas galima rasti vienoje vietoje: www.nsa.smm.lt/nuotolinis
Šiame puslapyje galima rasti ir konkrečių patarimų, ką daryti bei kur kreiptis, iškilus techninėms problemoms.
Visą vaizdo konferenciją, kurioje aptartas pasiruošimas mokymuisi nuotoliniu būdu, galite peržiūrėti čia:
