1. Prie Gedimino pilies bokšto. Bokšto viršuje įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria nuostabi Vilniaus panorama.
2. Užupio apžvalgos aikštelė. Visais metų laikais nuo šios aikštelės galima gerėtis nepakatojamu sostinės peizažu.
3. Palangos tiltas. Lietuvių pamėgto vasaros kurorto simbolis, skalaujamas Baltijos jūros.
4. Klaipėdos uosto molas. Ne tik saugo Klaipėdos uosto akvatoriją nuo bangavimo, ledonešio bei sąnašų užnešimo, bet ir leidžia gerėtis neaprėpiamais žydraisiais Baltijos jūros toliais.
5. Nemuno ir Neries santaka. Čia, didžiausių šalies upių santakoje, įsikūrusi Lietuvos širdimi tituluojama laikinoji Lietuvos sostinė – Kaunas.
6. Aleksoto kalnas. Tai viena populiariausių apžvalgos aikštelių, nuo kurios atsiveria puikūs vaizdai, Kaune.
7. Šilainių kalnas. Dar viena apžvalgos aikštelė Lietuvos širdyje, atverianti nepakartojamą miesto panoramą.
8. Nevėžio senvagė. Senvagės grožis – ne vien raibuliuojantis vandens paviršius, aprėpiantis didžiulius plotus. Jos viduryje į dvylikos metrų aukštį šauna fontanas. Vasarą Senvagės prieigos žavi dekoratyviniais augalais, puikiai sutvarkyta veja.
9. Ledakalnis. Stūkso Ignalinos rajone, tarp Ūkojo ir Linkmeno ežerų, Papiliakalnės kaime. Tai 175 m aukščio kalnas, geomorfinis gamtos paminklas. Nuo jo vaizdas atsiveria net į šešis ežerus: Ūkoją, Linkmeną, Almają, Asėką, Asalnus, Lūšius ir Alksną.
10. Birštono piliakalnis. Birštono savivaldybės teritorijos pasididžiavimas. Piliakalnis apjuostas daubų, apaugęs medžiais ir krūmais. Iš šiaurės pusės griovys jungia piliakalnį su gretima aukštuma.
11. Salduvės kalnas. Viena iš seniausių Šiaulių miesto dalių. Salduvės kalnas – senovinis piliakalnis, ant kurio yra buvusi medinė pilis, kuri galėjo turėti nemenką vaidmenį Šiaulių kunigaikščių ir pirmųjų šiauliškių gyvenime.
12. Rambyno kalnas. Nuo Rambyno kalno matomas galingas Nemuno kaspinas.
13. Prie savo mokyklos. Jei jūsų gyvenvietėje nėra apžvalgos aikštelės, atveriančios nepakartojamus vaizdus, saulę pasitikti galite vietoje, kuri daugelį metų buvo jūsų antraisiais namais?
14. Trijų kryžių kalnas. Paminklas Vilniaus mieste, ant Plikojo kalno. Priklauso Vilniaus pilių rezervatui. Pastatytas pagal Antano Vivulskio projektą, paminklą sudaro sujungti trys balti gelžbetoniniai kryžiai.
15. Didžioji kopa. Ilgą laiką buvusi pati aukščiausia kopa Kuršių nerijoje. Jos aukštis siekė 70 metrų. Tačiau per XX amžiaus paskutinį dešimtmetį kopos aukštis gerokai sumažėjo ir šiai dienai vos besiekia 50 metrų. Tai lėmė didėjantys poilsiautojų srautai Neringoje. Žiūrint nuo Saulės laikrodžio, Didžiosios kopos viduryje matosi Lietuvos bei Rusijos Kaliningrado srities teritorijos sieną žymintis pasienio kuolelis.
Mieli, abiturientai, balsuokite ir išrinkite tinkamiausią vietą saulei po išleistuvių pasitikti!
