.Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius tikina, kad daugelis mokyklų rado tinkamas išeitis, kaip išspręsti karščio problemą.
„Artimiausiu metu mūsų ministerijos, taip pat Sveikatos apsaugos ministerijos ir higienistų atstovai susės aptarti, kaip koreguoti higienos normas ne tik dėl šalčio, bet ir dėl karšto oro“, – teigia jis.
Pasak viceministro, jeigu mokyklose yra per karšta, mokyklos vadovai ir mokytojai gali lanksčiai reaguoti į pasikeitusias sąlygas, atsisakyti tradicinių pamokų formų.
„Mokyklos gali trumpinti pamokas – daug kur jau taip daroma. Kurios turi galimybių, gali jas organizuoti lauke, jei oras nėra per karštas (higienos normose nurodoma, kad, esant didesnei nei 32 laipsnių temperatūrai, vaikų į lauką vesti nederėtų), neprisirišti vien prie tradicinės pamokos formos klasėje, – teigia ŠMM.
– Svarbu, kad vaikai visada turėtų atsigerti vandens. Laikinai verta atsisakyti ir uniformų, jeigu jos nėra tinkamos dėvėti karštu oru.“
Anot G.Kazakevičiaus, mokyklų steigėjai, savivaldybės turėtų pasirūpinti, kad normų būtų laikomasi, moksleiviams netektų mokytis ir laikyti egzaminų netinkamomis sąlygomis.
Higienos normoje yra nustatyta, kad mokymo klasėse, mokymo kabinetuose, aktų salėje oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir šaltuoju metų laikotarpiu ne aukštesnė kaip 22 °C, o šiltuoju metų laikotarpiu ne aukštesnė kaip 28 °C.
Šįmet mokslo metai, lyginant su ankstesniais, trunka ilgiau.