Trečiadienį Vyriausybė sudarė galimybę daugiau moksleivių mokytis nuotoliniu būdu mokyklose.
15min kalbinti mokytojai sako, kad po pirmojo karantino pavasarį, antrajam buvo pasiruošta daug geriau. Tačiau nuotolinis ugdymas tiesioginio atstoti negali.
„Didysis nuostolis – gyvo kontakto nebuvimas, vėlgi, kažkuria prasme tos emocijos, išgyvenimai atsitrenkia į ekraną ir mes negalime jų patirti. <...> Nes žodžiai, užduotys gali reikšti daug, bet ši situacija dar kartą įrodė, kad be gyvo buvimo mokytis yra iš tikrųjų sunku“, – sako Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijas mokytojas Tomas Vaitkūnas.
Mokinių galimybės nėra vienodos
Gargždų „Minijos“ progimnazijos, 5-8 klasių geografijos mokytojos ekspertės Angelės Pakamorienės teigimu, mokinių turimos galimybės ir gebėjimas mokytis nuotoliniu būdu yra skirtingas.
Motyvuoti, darbštūs, stiprų atsakingumo jausmą turintys moksleiviai, pasak jos, iš nuotolinių pamokų gauna tiek pat ar net daugiau nei iš kontaktinių.
Tačiau tokių mokinių, sako specialistė, geriausiu atveju yra trečdalis.
Ši situacija dar kartą įrodė, kad be gyvo buvimo mokytis yra iš tikrųjų sunku.
Kitus, teigia mokytoja, tenka spustelti, jiems padėti, paskatinti, nes didelė dalis vaikų savarankiškai dirbti nemoka arba turi labai menkus savarankiško darbo įgūdžius, todėl ir negali visko aprėpti vieni.
„Dėl to labai daug atsakomybės tenka tėvams. Tėvai anksčiau išleisdavo vaiką į mokyklą ir, kad vaikas dirbtų pamokoje, buvo atsakingas mokytojas. Dabar didesnė dalis šios atsakomybės tenka tėvams ir ne visi tėvai yra tuo patenkinti“, – išaugusį tėvų pagalbos vaikams poreikį įvardija mokytoja.
Ypač daug tėvų dėmesio reikia pradinukams.
„Šiuo laikotarpiu, kai mokytoja matoma tik kompiuterio ekrane, svarbiausia vertybė – mokytojų ir tėvų bendradarbiavimas. Tėvų pagalba ir dalyvavimas prisijungiant yra būtinas ir labai reikalingas“, - teigia Marijampolės „Želsvos“ pagrindinės mokyklos pedagogė Kristina Dumčienė.
ŠMSM duomenimis, vienas iš 12 Lietuvos moksleivių tinkamų sąlygų mokytis namuose neturi.
Šiuos duomenis pirmadienį ministrų kabinetui pristatęs Sveikatos ekspertų tarybos narys, Vilniaus universiteto (VU) psichologas Paulius Skruibis teigė, kad šiuo metu Lietuvoje yra apie 25 tūkst. mokinių, tai yra – apie 8 proc. visų moksleivių, kuriems, organizuojant ugdymą nuotoliniu būdu, reikalinga pagalba.
Jo teigimu, šie vaikai neturi tinkamos kompiuterinės įrangos, interneto ryšio arba erdvės namuose, kuri leistų kokybiškai mokytis.
Be to, kai kuriems sunkumų kyla dėl šeimoje esamų problemų.
Nuotolinio ugdymo patirtis dar per trumpa
Paklausus, kokią įtaką nuotolinis ugdymas turės ilgalaikėje perspektyvoje, A.Pakamorienė nedvejodama nurodo prastesnius mokymosi rezultatus.
„Jau rudenį atėję į mokyklą po pavasario karantino, kai pradėjome kartoti, pamatėme vaikų spragas ir, patinka mus tai ar nepatinka, nuotolinis mokymas neduoda tokio rezultato, kokį mes norėtume gauti, ir koks yra kontaktinio mokymo metu“, – pastebi ji.
Tačiau mokytoja pabrėžia, kad tikėtis kitokios tendencijos nelabai galime, nes mokyklos vis dar turi per mažai nuotolinio ugdymo patirties.
Ji Lietuvos atvejį lygina su Australija, kurioje, tam tikruose regionuose, nuotolinis ugdymas vyksta daugiau kaip 80 metų.
„Kai lyginame, skirtumai akivaizdūs. Pirmasis skirtumas yra nuotolinės pamokos. Australai negali jų turėti daugiau nei dvi valandas per dieną, o mūsų vaikai sėdi ir po penkias, ir po septynias.
Vaikams tikrai sunku išsėdėti ramiai prie kompiuterio. Ir ne tik ramiai išsėdėti, bet susikoncentruoti, susikaupti, išlaikyti dėmesingumą ir būti darbingiems“, – teigia mokytoja.
Patinka mus tai ar nepatinka, nuotolinis mokymas neduoda tokio rezultato, kokį mes norėtume gauti.
Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo gimnazijoje, pasak mokytojo T.Vaitkūno, kadangi dirbama su vyresnio amžiaus mokiniais, bandoma laiką paskirstyti efektyviau.
„Tarkime, vienuoliktokai turi tris istorijos pamokas per savaitę, tai dvi pamokos yra gyvo-virtualaus tiesioginio mokymo, o viena pamoka yra skirta savarankiškam mokymuisi“, – paaiškina istorijos mokytojas.
Jo teigimu, ar gimnazijos moksleivių rezultatai suprastės, galėsime pamatyti tik mokslo metų pabaigoje.
Visus pakalbinti virtualiai – sudėtinga
Pasak A.Pakamorienės, Australijoje taip pat pastebėta, kad būtent progimnazijoje formuojasi savarankiško darbo įgūdžiai, todėl iš moksleivių reikalauti, kad jie jau dabar viską mokėtų – neteisinga.
„Australai, kai savo vaiką užrašo į nuotolinę mokyklą, privalo nurodyti žmogų, suaugusį, kuris vaikui padės, ir tuomet suaugęs žmogus kontroliuoja jo savarankišką darbą namuose“, – teigia mokytoja ekspertė.
Todėl, pasak jos, dėl ugdymo nuotoliniu būdu be išimties liks žinių, tam tikrų gebėjimų spragų. Su tuo reikia susitaikyti, sako ji.
Be to, papildo specialistė, reikėtų nepamiršti ir fakto, kad Lietuvoje yra formuojamos gana didelės, apie 30 vaikų klasės.
„Jeigu aš komunikuoju su visa klase, spėju užduoti po vieną klausimą. Tos komunikacijos yra labai mažai.“
Jeigu aš komunikuoju su visa klase, spėju užduoti po vieną klausimą. Tos komunikacijos yra labai mažai.
A.Pakamorienės nuomone, norint rezultatyvaus nuotolinio mokymo, klasėje turėtų būti apie 10 mokinių – ne daugiau kaip 15.
Kita vertus, sako ji, skųstis galima dėl daugelio dalykų, tačiau pandemijos metu reikia prisitaikyti bei džiaugtis, kad ugdymas tęsiasi ir mokyklos neužvėrė durų, kaip turėjo padaryti kai kurie verslai.
Sunkumų kyla dėl skaitmenizacijos
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas sako, kad mokytojai taip ir nesulaukė bendros skaitmeninės mokymosi sistemos.
„Jeigu žiūrėsime iš praktinės pusės, tai patys mokytojai jau turėjo daug įgūdžių ir praktikos, kuri buvo susikurta netikėtai praėjusių metų kovo mėnesį, kai visi buvo įmesti ir tiesiog išmoko plaukti – dirbti su tomis platformomis.
Bet labiausiai ko pasigedo ir trūko, tai sisteminės metodinės skaitmeninės medžiagos, kuri, galima sakyti, taip ir neatsirado. Tai yra pagrindinis trūkumas, kurį mini dauguma mokytojų“, – sako A.Navickas.
Gargždų „Minijos“ progimnazijos geografijos mokytoja A.Pakamorienė pastebi, kad nuo šių metų pradžios 5-8 klasėms skirtos skaitmeninės mokymo priemonės (SMP) dėl techninių priežasčių nebeveikia.
Kaip paaiškina mokytoja, šios priemonės buvo sukurtos naudojant „Adobe Reader“ programą ir pradėtos naudoti 2012-2014 metais.
Tačiau minėtos programos veikimas šiuo metu nebėra palaikomas.
„Ji nuo naujų metų nustojo galioti ir nebeatkuria vaizdų. Ne visos temos, bet tos, kurios buvo: ir demonstracinė versija, ir testai, ir kūrybinės užduotys, ir užduočių lapai – temos tikrai buvo išpildytos ir laisvai prieinamos visiems vaikams Lietuvoje. Atviro kodo prieiga yra labai gera tokiu laikotarpiu.
Nuo sausio jaučiame, kad šių priemonių netekome, jaučiame, kad mums kažko trūksta“, – sako mokytoja.
Nuo sausio jaučiame, kad šių priemonių netekome, jaučiame, kad mums kažko trūksta.
Jos teigimu, pagrindiniams dalykams, tokiems kaip matematika, lietuvių kalba, užduočių sukuria ir kitos – komercinės - įstaigos.
Tačiau medžiagos tokioms pamokoms kaip geografija, istorija ir kitoms 5-8 klasių mokiniams dabar trūksta.
SMK 9-12 klasėms veikia ir šiuo metu yra ruošiamos atnaujinimui pagal atnaujintas Bendrojo Ugdymo programas.
Nors lengviau išsisukti, yra ir gerųjų pusių
Pedagogė A.Pakamorienė taip pat pastebi, kad vaikai neretai ima išsisukinėti, randa būdų kaip apgauti mokytoją.
„Ir mikrofonai nebeveikia, ir kameros nebeveikia, ir garsiakalbiai nebeveikia. Aibė įvairiausių dalykų, kurie tampa tendencija. Kai vaiko, pavyzdžiui, nori paklausti, jam staigiai nebeveikia mikrofonas, jeigu atsakinėjant vaiko prašai įsijungti kamerą, tai ryšio nebelieka. Tokių atvejų yra labai daug“, – sako mokytoja.
Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijas mokytojas T.Vaitkūnas papildo, kad kyla problemų siekiant patikrinti mokinių žinias.
„Senoviniai testai, kurie tikrina žinias, mano galva, pradeda šiuo metu nebeveikti, nes mokiniai koperuojasi – kas tokio yra padaryti ekrano nuotrauką? Visiškai nieko, todėl žinios yra sunkiai patikrinamos“, – sako jis.
Tačiau šioje vietoje jis mato ir teigiamų pusių.
Karantino metu, sako jis, bent jau gimnazijoje, kurioje mokosi vyresni mokiniai, temas galima tyrinėti nuodugniau.
Senoviniai testai, kurie tikrina žinias, mano galva, pradeda šiuo metu nebeveikti.
Istorijos mokytojas savo pamokose vietoje kontrolinių leidžia rašyti tiriamiuosius rašto darbus.
Mokytoja E.Pakamorienė taip pat įsitikinusi – mokydamiesi iš namų vaikai ne tik praranda, bet ir gauna.
Jos teigimu, jau po pirmojo karantino pastebėtas geresnis informacinių technologijų raštingumas.
Nors prarandamas socialinis kontaktas, kurio mokiniams itin trūksta, vaikai įgyja tam tikrų naujų gebėjimų – formuojasi savarankiško darbo įgūdžiai, atsakomybės jausmas.
Kai kuriems vaikams mokyklos atveria duris
Pirmadienį švietimo viceministras Ramūnas Skaudžius LRT Radijui sakė, kad vaikams, kurie patiria sunkumų nuotolinio mokymo metu, nuo šio ketvirtadienio arba kito pirmadienio turėtų būti sudarytos galimybės mokytis nuotoliniu būdu pačiose mokyklose.
LŠDPS pirmininkas A.Navickas sako, kad įgyvendinti tokį sprendimą neturėtų būti sudėtinga, jeigu tokių mokinių skaičius nebus didelis.
„Bet šiai dienai turbūt niekas nežino tikslių duomenų, kiek galėtų būti tokių vaikų“, – pažymi jis.
Kai kuriose mokyklose tokios sąlygos mokiniams buvo sudarytos vos prasidėjus antrajam karantinui.
Pavyzdžiui, Gargždų „Minijos“ progimnazijoje, mokytojos A.Pakamorienės teigimu, vaikams, neturintiems galimybės nuotoliniu būdu mokytis iš namų, mokykla atvira nuo rudens.
Jiems, esant reikalui, pagalbą suteikia socialiniai darbuotojai, psichologai ar kiti mokykloje dirbantys specialistai, sako pedagogė.
ŠMSM, savo ruožtu, vis drąsiau galba apie bent dalinį mokyklų atvėrimą ir kitiems mokiniams.
Pirmadienį ministrų kabineto ir ekspertų pasitarime remdamasis tyrimų medžiaga VU psichologas P.Skruibis akcentavo, kad ugdymo įstaigų užvėrimas karantino metu parodė dvi svarbias tendencijas.
Viena vertus, teigė jis, ugdymo įstaigų uždarymas ženkliai mažina viruso plitimą visuomenėje.
Kita vertus, mokyklų uždarymo poveikis vaikų fizinei ir psichikos sveikatai, taip pat ugymui bei ekonominis poveikis visai visuomenei, tikėtina, nusveria tokio uždarymo naudą.
„Mokslininkų atlikto tyrimo duomenys rodo, kad pirmojo karantino metu maždaug trečdalio vaikų emocinė būsena ir/arba elgesys pablogėjo“, – pažymėjo P.Skruibis. Neigiamą įtaką labiausiai pajuto vaikai iš socialinės rizikos šeimų.
„Neigiamos pasekmės irgi yra jaučiamos. Dėl to mokyklų atidarymas, kuris numatytas „C“ scenarijuje (šiuo metu Lietuva yra prasčiausiame, „D“ scenarijuje), mūsų nuomone, turėtų būti pirmas prioritetas, kam reikia ruoštis“, – teigė jis.
Šiuo metu svarstoma galimybė atnaujinti kontaktinį mokymąsi paskutiniųjų klasių moksleiviams, o pradinį ir vidurinį ugdymą – tęsti mišriu būdu.