Universitete įgijo tvirtus pagrindus ir svarbios patirties
Apie tai, kad vieną dieną taps doktorantu Harvardo universiteto Medicinos mokykloje, I.Maželis vaikystėje net negalėjo pagalvoti.
„Ilgą laiką buvau pasiryžęs studijuoti mediciną, nes mane domino žmogaus fiziologija. Tačiau organinės chemijos pamokose išgirdau kaip žmogus organizme vykstantys biologiniai procesai gali būti logiškai paaiškinami įvairiomis cheminėmis reakcijomis – mane sužavėjo idėja, jog „negyvų“ cheminių principų visuma gali suformuoti gyvas biologines sistemas. Pradėjau domėtis gyvybės mokslų įvairove ir supratau, jog mane domina eksperimentiniai tyrimai ir naujų faktų ieškojimas, o ne jų žinojimas. Viso to kombinacija lėmė, jog pasirinkau studijuoti Biochemiją VU“, – prisimena jis.
I.Maželis atskleidžia, kad tuo metu minčių apie išvykimą svetur buvo nedaug: „Studijos užsienyje šiame etape neviliojo. Iš tiesų, džiaugiuosi šiuo sprendimu – Lietuvoje gavau stiprius pagrindus gyvybės moksluose. Be to, įgijau 3 metų darbo laboratorijoje patirtį – retas universitetas užsienyje gali suteikti tokią galimybę.“
Bakalauro studijoms pasibaigus, vaikinui pirmą kartą kilo dilema – tęsti mokslus Lietuvoje ar rinktis studijas užsienyje. „Nutariau pasilikti Lietuvoje ir įstojau į VU GMC Biochemijos magistrantūrą. GMC esanti mikroskysčių technologijų laboratorija mane itin domino ir buvo vienas pagrindinių argumentų, kodėl čia rinkausi antrosios pakopos studijas“, – pasakoja I.Maželis.
Tikslas – būti tarp geriausiųjų
Studijuodamas magistrantūroje, I.Maželis turėjo galimybę metus praleisti JAV, kur Harvardo universiteto Sistemų Biologijos departamento dr. Alono Kleino ir dr. Johano Paulssono laboratorijose atliko stažuotę. „Stažuotės metu mačiau vieno geriausių pasaulyje – Harvardo universiteto infrastruktūrą, laboratorijų išteklius bei žmonių galimybes. Kilo noras pasisemti naujų, Lietuvoje kol kas dar neprieinamų įgūdžių bei įgyti unikalios patirties stebint geriausius pasaulyje mokslininkus“, – pasakoja ambicingas lietuvis.
Mane įkvepia kiti mūsų šalies mokslininkai, tokie kaip dr. Linas Mažutis, po studijų Harvarde taip pat grįžęs į Lietuvą.
I.Maželis prisimena, jog sprendimą dėl trečiosios pakopos studijų Harvardo universitete buvo sunkus: „Idėja patekti į Harvardo Universiteto doktorantūros programą atrodė nepasiekiama. Priešingai nei Europos universitetuose, čia aplikuojama į programą, o ne specifinę laboratoriją, todėl reikia dalyvauti bendroje atrankoje su visais kitai studentais. Paragintas kolegų nutariau išbandyti save, tačiau emocinis kontaktas su Lietuva ir artimaisiais ilgai neleido priimti galutinio sprendimo.“
Studijuoti prestižiniame universitete VU alumnas apsisprendė po stažuotės grįžęs į Lietuvą. „Niekada neabejojau, kad pavykus realizuoti šią svajonę, vieną dieną į Lietuvą grįšiu su naujų žinių bagažu, kurį galėsiu panaudoti stiprinant mokslo sritį Lietuvoje. Mane įkvepia kiti mūsų šalies mokslininkai, tokie kaip dr. Linas Mažutis, po studijų Harvarde taip pat grįžęs į Lietuvą“, – sako I.Maželis.
Komisija vertina ne tik žinias
Konkursą į Harvardo doktorantūrą I.Maželis prisimena kaip vieną didžiausių gyvenime iššūkių – į pasirinktą studijų programą Medicinos mokykloje šių metų kovą teko konkuruoti su daugiau nei 250 žmonių.
„Iš visų kandidatų po dviejų atrankos etapų priimama tik 15 ir tik trečdalis vietų skiriama tarptautiniams studentams. Tačiau komisijai paskelbus sąrašą, kuriame mano pavardė buvo viena iš 50, supratau, kad durys į pasaulinio lygio universitetą po truputį atsiveria“, – prisimena I.Maželis.
Pasak I.Maželio, nors jis savo sėkme tikėjo, antrasis atrankos etapas nustebino – komisija atrinko moksliniu požiūriu itin įvairią grupę kandidatų, dalyviai nenusileido vienas kitam turimu žinių bagažu bei patirtimi, be to, kiekvienas iš stojančiųjų turėjo po 7 interviu pokalbius su skirtingais universiteto profesoriais. Lietuvio sėkmės faktoriumi tapo keli svarbūs veiksniai.
„Tikiu, jog pergalė iGEM konkurse kartu su „Vilniaus-Lithuania 2017“ komanda turėjo daug įtakos. Darbo patirtis su lietuviais mokslininkais, pavyzdžiui, dr. L.Mažučiu ir dr. R.Žilioniu, kurių darbai publikuoti aukščiausio lygio pasaulio mokslo leidiniuose, taip pat tapo dideliu pliusu vertinant mano kandidatūrą. Ko gero labiausiai nustebino tai, kad atrankos komisija – aukščiausio lygio įvairių sričių mokslininkai vertino ne tik kandidatų „Gyvenimo aprašymą“, bet ir jų savybes, atsižvelgdami į tokias sritis kaip asmeniniai siekiai, vertybės, gebėjimas mokėti brandžiai pažvelgti į savo stipriąsias ir silpnąsias puses“, – pasakoja VU alumnas.
Pandemija neužgožė vilties
Po atrankos šių metų kovą, I.Maželis buvo priimtas studijuoti sintetinę, sistemų ir kiekybinę biologiją. Pagrindinis studijų tikslas, anot doktoranto – laviruoti tarp biologinių eksperimentų ir kompiuterinių modeliavimų. Be įvairių studijose keliamų iššūkių, jaunasis mokslininkas išsikėlė ir asmeninių tikslų.
„Noriu tinkamai įvaldyti kompiuterinių skaičiavimų bei matematikos sritis, neatitrūkstant nuo biologinių eksperimentų. Tai reiškia, kad mokysiuosi ne tik taikyti įvairius kompiuterinius įrankius bet ir juos išmanyti, taip įgaunant gilesnį supratimą tiek eksperimentų planavime, tiek jų duomenų analizėje, sprendžiant biologines problemas“, – sako Harvardo doktorantas.
Nors žinia, kad buvo priimtas studijuoti į Harvardą, studentą pasiekė kai koronoviruso pandemija Europoje jau buvo paplitusi ir daugelyje šalių įvestas karantinas, didelės baimės dėl būsimų studijų I.Maželis nejautė.
„Masačusetsas, priešingai nei kitos JAV valstijos, suprato šios situacijos rimtumą ir pats universitetas parodė išties didelį rūpestį – su manimi susisiekė doktorantūros koordinatoriai, kurie pranešė apie galimybę studijuoti nuotoliniu būdu ir kitą pagalbą. Nors mano sričiai nuotolinės studijos ne itin tinka dėl praktinių užduočių gausos, svarstau įvairius variantus. Svarbiausia tai, kad nesvarbu kurį studijų būdą pasirinksiu, finansavimo ir stipendijos neprarasiu“, – pasakoja I.Maželis.
Pasak I.Maželio, kad ir kaip toliau klostysis situacija, galimybės studijuoti Harvarde jis nepaleis: „Juk tai ne tik mano asmeninis, bet ir mano kolegų Lietuvoje, padėjusių eiti mokslo keliu, įvertinimas.“
