„Projektas yra, mes jį esame atidavę derinti savo skyriams. Kitą savaitę jie baigs pasisakyti, ir mes nežinom, ar mokytojai pritars tam projektui – lapkričio 28 dieną mes priimsime sprendimą“, – 15min teigė jis.
Jei profsąjunga projektui nepritars, jos nariai, A.Navicko teigimu, skelbs streiką.
Įspėjamąjį streiką dėl nevykdomų pažadų ir per menko švietimo sistemos finansavimo lapkričio 28-ąją žada skelbti kita – Egidijaus Milešino vadovaujama – Švietimo ir mokslo profsąjunga.
Sutarties projekto turinys nepakito
Spalio 24-ąją savo profsąjungos nariams A.Navickas pristatė derybų su ŠMSM rezultatus. Klausiamas, ar nuo tada susitarimai su ministerija pasikeitė, profsąjungos lyderis atsakė neigiamai.
„Projektas iš esmės buvo 24 dieną, bet tiktai be formos. Ta forma 30 dieną buvo suderinta, o ministerija po trijų savaičių skelbia, kad yra projektas. Projektas buvo jau tada, tik dabar reikia, kad tam projektui pritartų mokytojai ir Finansų ministerija“, – nurodė A.Navickas.
Projektą, anot ŠMSM, šiuo metu be Finansų derina ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Vėliau jis bus teikiamas Vyriausybei.
„Jeigu Vyriausybė pritartų projektui, jos nutarimu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija būtų įgaliota pasirašyti sutartį su šia profesine sąjunga“, – rašoma žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Sutarties turinys toks:
-
nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. ir nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. mokytojų atlyginimus siūloma padidinti po 10 proc. 2020 m. tam reikėtų 19,3 mln. Eur, o 2021 m. – 59,8 mln. Eur;
-
taip pat numatyta nuosekliai didinti švietimo pagalbos specialistų, mokyklų bibliotekininkų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo užmokestį;
-
mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nuo 2020 m. sausio 1 d. numatyta panaikinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų intervalus, paliekant maksimalų koeficientą. Šiam tikslui įgyvendinti 2020 m. reikėtų 8,2 mln. Eur;
-
mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, pareiginės algos koeficientai nuo kitų metų rugsėjo būtų sulyginami su bendrojo ugdymo mokytojų koeficientais ir taip pat didėtų 10 proc. Šiai nuostatai įgyvendinti reikėtų per 20,6 mln. eurų;
-
numatyta darželių auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų nekontaktinių valandų skaičių etate didinti nuo 3 iki 6 val., nuo 2021 m. kasmet pridedant po 1 nekontaktinę valandą. Preliminarus papildomų lėšų poreikis būtų 13,3 mln. Eur;
-
nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. pradinio ugdymo klasėse didžiausią leistiną mokinių skaičius sumažinti nuo dabartinių 24 iki 22 mokinių. Mažinimas būtų pradedamas palaipsniui sudarant naujas pirmąsias klases;
-
pagrindinio ir vidurinio ugdymo klasėse mokinių skaičių palaipsniui mažinti nuo 30 iki 28;
-
numatyta, kad nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių skaičius būtų dauginamas iš 2 ir, formuojant klases, būtų atsižvelgiama į padidintą šių mokinių skaičių;
-
nuo 2020 m. sausio 1 d. numatyta skirti papildomų lėšų pedagoginių darbuotojų skaičiui optimizuoti, mokant išeitines išmokas. Tam reikėtų 3,2 mln. Eur;
-
planuojama sukurti teisines prielaidas, leidžiančias išeiti į pensiją šešiasdešimtmečiams mokytojams, turintiems 30 metų pedagoginio darbo stažą;
-
numatyta didinti lėšas, skiriamas mokykloms mokymo priemonėms įsigyti.
Švietimo ministerijos skaičiavimais, 2020 metais visoms sutarties nuostatoms įgyvendinti papildomai reikėtų skirti 61,6 mln. Eur.
Kolektyvinės sutarties neturėjo
Vyriausybė ir A.Navicko vadovaujama profsąjunga, kitaip nei kitos švietimo profsąjungos, anksčiau nebuvo pasirašiusi kolektyvinės sutarties.
„Todėl šią vasarą buvo pradėtos derybos su ministerija. Derybinės grupės susitikimai ministerijoje buvo rengiami kas savaitę“, – nurodė ŠMSM.
Kitos profsąjungos su ministerija derėjosi dėl kolektyvinės sutarties atnaujinimo – atnaujinimų projektas Vyriausybei buvo pateiktas šių metų spalio 1 dieną, tačiau Finansų ministerija paragino jį taisyti.
Abiejų sutarčių projektų įgyvendinimui kitąmet iš valstybės biudžeto reikėtų skirti 118 mln. Eur.