Susitarimą dėl švietimo rengia partijų atstovai, Švietimo taryba ir savivaldybių asociacija. Galutinį dokumento variantą tikimasi patvirtinti kitą savaitę.
„Darbo grupė dar tęsia darbą. Jau šią savaitę pateiktas galutinis tekstas visiems darbo grupės dalyviams.
Tikimasi, kad iki kitos savaitės parlamentinių partijų vadovai susipažins su dokumentu ir galės kartu su darbo grupės nariais susirinkti ir patvirtinti galutinį tekstą“, – 15min komentavo švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas D.Lukas.
Pasak jo, įmanoma, kad parlamentinių partijų vadovai susitarimą pasirašys dar iki rugsėjo 1-osios.
Po to dokumentą turėtų tvirtinti Seimas.
„Tada jis rudens sesijos metu būtų perduotas tvirtinti Seime, galbūt kaip rezoliucija arba nutarimas“, – svarstė D.Lukas.
Parlamentinių partijų, kurios svarstytų nepasirašyti susitarimo, pasak jo, nėra: „Visos partijos yra išsakiusios savo principinį pritarimą susitarimui.“
Tekstas keitėsi ne kartą
Susitarimo dėl švietimo projektas gimė dar birželį – į jį įtrauktos nuostatos dėl reikalavimų pedagogų karjerai, savivaldybių vaidmens švietimo sistemoje, galimybės dar darželyje mokytis informacinių technologijų, vienodų reikalavimų stojant į aukštąsias mokyklas ir kitų dalykų.
Plačiau apie tai – čia.
Paklaustas, kaip dokumentas keitėsi nuo birželio, ministrės patarėjas to nedetalizavo, bet pažymėjo, kad visuomenė išvys tik galutinį teksto variantą.
„Nuo birželio tekstas keitėsi dar ne kartą, nes nuolat buvo diskutuojama, įtraukiami nauji punktai, jie tikslinami.
Darbo grupės nariai yra sutarę, kad visuomenei pateiks tokį dokumentą, dėl kurio bus pasiektas galutinis susitarimas“, – komentavo D.Lukas.
Abejones, ar derėtų pasirašyti susitarimą dėl švietimo, anksčiau reiškė opozicijoje veikiantys „valstiečiai“, tačiau galiausiai partija nutarė tai padaryti.
„Tokį sprendimą (partijos –aut. past.) taryba priėmė matydama, jog daugeliui Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos siūlymų buvo pritarta darbo grupėje, kurioje dirbo partijos atstovai“, – pranešime žiniasklaidai nurodė „valstiečiai“.
Susitarimas ganėtinai abstraktus
Rašytis dokumentą ketina ir opozicinė Darbo partija.
„Susitarimą iš principo mes tikrai palaikome. Turėjome keletą pastabų, į kurias tikriausiai bus atsižvelgta“, – 15min komentavo prie susitarimo dėl švietimo rengimo prisidėjusi „darbietė“ I.Kačinskaitė-Urbonienė.
Pasak jos, svarbu, kad dokumente susitariama didinti finansavimą visose švietimo srityse, siekti, kad kiekvienas švietimo sistemos dalyvis turėtų lygias galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą – tiek ikimokyklinukas, tik vidurinės ar profesinės mokyklos ugdytinis, tiek studentas, kuriam, pavyzdžiui, su egzaminais pasisekė prasčiau, tiek senjoras.
Neįmanoma, kad jis būtų labai konkretus, nes tokiu atveju mes turėjome surašyti jau įstatymų formuluotes.
I.Kačinskaitė-Urbonienė pripažino, jog susitarimas dėl švietimo nėra labai konkretus, bet tokio esą ir parengti nepavyktų.
„Tokiu lygmeniu, kur mes kalbėjome, normalu, kad sąvokos šiek tiek abstraktesnės. Jeigu kas nors šitą susitarimą kaltina, kad jis per daug abstraktus, yra neįmanoma, kad jis būtų labai konkretus, nes tokiu atveju mes turėjome surašyti jau įstatymų formuluotes“, – teigė ji.
Politikės vertinimu, tai, kad parlamentinės partijos beveik susitarė dėl švietimo – išskirtinis įvykis.
„Tai, kad mums pavyko iki tokio lygmens susitarti, kalbant apie visus švietimo lygmenis, tai yra istorinis įvykis, to nepavyko padaryti iki šiol, mano supratimu, niekam. <...>
Viliuosi, kad šis švietimo susitarimas išjudins tam tikrus taškus iš mirties taško ir pagaliau judėsime link kokybiškesnio švietimo ne tik šiuo laikotarpiu, bet ir ateityje. Tai nubrėš labai aiškias kryptis, kur link, kokiose srityse mes turime dirbti“, – kalbėjo I.Kačinskaitė-Urbonienė.
Nemano, kad atsižvelgs į visus LSDP siūlymus
Opozicijoje esanti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) anksčiau teigė susitarime dėl švietimo stokojanti ambicijos ir pateikė pluoštą siūlymų, ką į dokumentą dar būtų galima įrašyti.
Socialdemokratai, pasak jų atstovės darbo grupėje Vilijos Targamadzės, dar svarsto, ar rašysis susitarimą.
Esą viskas priklausys nuo to, ar darbo grupė atsižvelgs į partijos siūlymus ir koks bus galutinis dokumento variantas.
Socialdemokratai, V.Targamadzės teigimu, sulaukė pažado, jog į susitarimą nuguls nuostata dėl procentu didesnio mokslinės technologinės eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimo, bus siekiama suvienodinti dėstytojų, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų ir mokslininkų bei tyrėjų atlyginimus iki 2024 metų.
Bet LSDP siūlymas naikinti privilegijas privačioms ugdymo įstaigoms ir finansuoti jas taip, kaip finansuojamos ir valstybinės, politikės įsitikinimu, bus atmestas.
„Reikia suprasti, kad čia yra ideologiniai skirtumai, bet reikia žiūrėti, kokią sistemą mes modeliuojame – ar tai bus kaip <...> Estijoje, kur švietime yra 10–15 proc. privataus nevalstybinio sektoriaus, kaip jis siesis su valstybinėmis mokyklomis ir kitomis institucijomis“, – kalbėjo V.Targamadzė.
Seimo narės įsitikinimu, to, dėl ko partijos sutaria ir taip, į susitarimą įrašyti neverta.
Ragina neskubėti ir kalbėtis
„Kai kurių grupės narių kalbėjimas, kad reikia tartis dėl to, dėl ko galima susitarti, mano supratimu, yra ne tas kelias. Reikia žiūrėti, kur 2030 metais turėtų eiti švietimo sistema, <...> nustačius problemines vietas, ieškoti kaip jas spręsti“, – dėstė ji.
„Bet [susitarime] yra ir labai pozityvių punktų, – pridūrė V.Targamadzė. – Pavyzdžiui, yra [nuostata], kad daugiau vaikų lankytų ikimokyklinį ugdymą <...>, būtų lygios galimybės stojant į aukštąsias mokyklas į valstybines ir nevalstybines vietas, MTEP finansavimas.“
Kalbėjimas, kad reikia tartis dėl to, dėl ko galima susitarti, mano supratimu, yra ne tas kelias.
Susitarimą dėl švietimo, politikės vertinimu, reikėtų išdiskutuoti plačiai, su įvairiomis visuomenės grupėmis, kad jis iš tikrųjų būtų nacionalinis:
„Pozityvių dalykų yra, bet yra ir tokių, dėl kurių dar reikėtų kalbėtis. Ir mano supratimu, reikėtų neskubėti, išdiskutuoti.
Išdiskutuoti su visomis visuomenės grupėmis, kad iš tikrųjų būtų nacionalinis susitarimas dėl švietimo, ir būtų galima žinoti labai aiškias kryptis, o ne tam tikrus fragmentus, kur link mes vykstame. Kad švietimas nebūtų blaškomas nuo rinkimų iki rinkimų, nuo vienos grupės norų prie kitos grupės norų.“
Susitarimas dėl švietimo turėtų galioti iki 2030-ųjų.
