Atsisakyta studentų nuomonės tyrimo
Universitetai reitinguojami aštuntą kartą, tačiau šiemet neliko vieno svarbaus parametro – studentų nuomonės tyrimo.
Pasak žurnalo sudarytojų, taip nutiko dėl to, kad įsigaliojus Bendram duomenų apsaugos reglamentui (BDAR) sociologai negali tiesiogiai (be tarpininkų) pasiekti aukštųjų mokyklų studentų, rašoma išplatintame pranešime žiniasklaidai.
Vietoje to, nuspręsta studentų nuomonę apie studijų kokybę matuoti įtraukiant daugiau netiesioginių parametrų, tokių kaip kiekvienos pakopos studentų nubyrėjimas, atlyginimas, stojimas pirmu pageidavimu ir kiti.
Iš viso universitetai buvo vertinti pagal 38 skirtingus parametrus, sudėliotus į penkis stambius kriterijus: mokslo, meno ir / ar sporto veikla bei personalo pasiekimai, alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai, studentai ir studijos, konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje bei esamas ir ateities akademinis personalas.
Iš viso už šiuos kriterijus buvo galima surinkti 100 taškų.
Geriausių valstybinių universitetų 5-ukas:
- Vilniaus universitetas, surinkęs 74,43 taško (pernai jis taip pat buvo pirmas);
- Kauno technologijos universitetas, surinkęs 71,65 taško (pernai jis taip pat buvo antras);
- Vytauto Didžiojo universitetas, surinkęs 69,17 taško vėl grįžo į trejetuką (pernai jis buvo ketvirtas);
- Vilnius TECH universitetas, surinkęs 63,63 taško (pernai jis buvo trečias);
- Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, surinkęs 60,15 taško (pernai jis buvo penktas).
Privačių universitetų pozicijos:
- ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, surinkęs 64,55 taško (pernai jis taip pat buvo pirmas);
- Europos humanitarinis universitetas, surinkęs 55,52 taško (pernai jis buvo trečias);
- LCC Tarptautinis universitetas, surinkęs 38,12 taško (pernai jis buvo antras).
Tarp kriterijų atlyginimas ir darbdavių nuomonė
Panašiai buvo reitinguojamos ir kolegijos.
Jų vertinimui išskirti keturi stambūs parametrai, sudaryti iš smulkesnių dalių: studentai ir studijos, alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai, kolegijos akademinis personalas ir studijų bazės gerovė, konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje.
Čia taip pat nebeliko studentų nuomonės tyrimo.
Prieš reitinguojant aukštąsias mokyklas, jų vertinimo kriterijai aptarti su pačiomis mokslo įstaigomis.
Pagal Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos siūlymus, šiemet reitinguojant aukštąsias mokyklas buvo dar labiau sureikšminta priimamų studentų kokybė, studijų vietos pasirinkimas pirmuoju pageidavimu, studentų nubyrėjimas, absolventų įsidarbinamumas bei gaunamas atlyginimas praėjus nuo studijų vieneriems metams ir darbdavių nuomonė apie absolventų parengimo kokybę.
Šiais pokriterijais siekta kompensuoti nepakankamai reprezentatyvia tapusią studentų nuomonę.
Valstybinių kolegijų reitingo geriausiųjų penketuke:
- Vilniaus kolegija, daugiau kaip 71,96 taško iš galimų surinkti 100 taškų (pernai ši kolegija taip pat buvo pirma);
- Kauno technikos kolegija (surinkusi 71,15 taško (pernai ši kolegija buvo ketvirta);
- Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (71,04 taško (pernai ši kolegija irgi buvo trečia);
- Kauno kolegija, surinkusi 67,25 taško smuktelėjo žemyn (pernai ši kolegija buvo antra);
- Šiaulių valstybinė kolegija surinkusi (64,43 taško) pakilo aukštyn (pernai ši kolegija buvo septinta);.
Nevalstybinių kolegijų pozicijos:
- Šv. I.Lojolos kolegija, surinkusi 75,58 taško. Ji pirmą kartą iškopė į pirmą vietą (beje, pernai ši kolegija pirmą kartą buvo pasiekusi antrą reitingo vietą);
- Vilniaus dizaino kolegija, surinkusi 64,07 taško užleido poziciją (pernai ši kolegija buvo pirma);
