„Jei toks modelis būtų įgyvendintas, reikėtų maždaug 90 mln. eurų per šešerius metus“, – trečiadienį Prezidentūroje žurnalistams sakė Paulius Baltokas.
Taip jis kalbėjo po Gitano Nausėdos susitikimo su švietimo bendruomenės atstovais.
Anot Prezidentūros, pokyčiams reikalingi pinigai turėtų būti skirti iš šalies biudžeto, tačiau tikslūs finansavimo šaltiniai kol kas nėra numatyti.
Šalies vadovas siekia įvesti privalomą darželių lankymą socialinės rizikos šeimų vaikams. Skaičiuojama, jog apie trečdalį iš 4,5 tūkst. tokiose šeimose gyvenančių vaikų niekada nelankė darželio.
Šiai iniciatyvai užtikrint per metus reikėtų skirti maždaug 10 mln. eurų, iš viso per šešerius metus – 60 mln. eurų.
Be to, prezidentas siūlo pradėti vaikų priešmokyklinį ugdymą nuo penkerių, o pradinį – nuo šešerių metų.
P.Baltoko teigimu, šiems pokyčiams reikėtų apie 30 mln eurų.
„Pasirengimui (ankstesniam – BNS) priešmokykliniam ugdymui reikėtų apie 11 mln. eurų, pasirengimui pradiniam ugdymui – 7,5 mln. eurų, dar 7 mln. eurų reikėtų pedagogų kvalifikacijai, rengimui“, – teigė jis.
Tą numatančias įstatymų pataisas šalies vadovas viešosioms konsultacijoms žada pateikti artimiausiu metu, o Seime jos turėtų būti nagrinėjamos rudens sesijoje.
Socialiai pažeidžiamiausiems vaikams turime skirti ypatingą dėmesį, kad ankstyvąjį kokybišką ugdymą jie pradėtų kuo lygiavertiškesnėmis sąlygomis.
Kaip spaudos konferencijoje sakė vyriausiojo prezidento patarėja Jolanta Karpavičienė, daug sisteminių švietimo problemų yra „tarsi užkoduotos ankstyvajame lygmenyje“, todėl ir siekiama užtikrinti privalomą ikimokyklinį ugdymą vaikams, gyvenantiems socialiai nepalankioje aplinkoje ir patiriantiems atskirtį.
„Socialiai pažeidžiamiausiems vaikams turime skirti ypatingą dėmesį, kad ankstyvąjį kokybišką ugdymą jie pradėtų kuo lygiavertiškesnėmis sąlygomis“, – kalbėjo ji.
Patarėjos teigimu, siekiama, kad ikimokyklinis ugdymas socialinės rizikos šeimų vaikams privalomas taptų nuo 2021 metų.
Pasak J.Karpavičienės, priešmokyklinio ugdymo ankstinimas turėtų įsigalioti nuo 2023 metų, o pradinio – nuo 2024-ųjų.
„Pasirengiamuoju laikotarpiu turi būti pritaikytos ugdymo programos, aplinkos ir metodai jaunesnio amžiaus vaikams, pedagogams užtikrintos galimybės įgyti būtinas kompetencijas“, – teigė ji.
Siūlo susieti bendrojo ir ankstyvojo ugdymo programas
Konferencijoje dalyvavęs Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša sakė palaikantis šalies vadovo iniciatyvą ir pabrėžė, kad jos rezultatus bus galima pamatyti tik maždaug po dešimtmečio.
Be to, jis atkreipė dėmesį, kad Prezidentūros skaičiavimai yra kuklūs ir iniciatyvoms įgyvendinti reikės daugiau pinigų.
„Galvoju, kad reikės didesnės sumos“, – sakė E.Jovaiša, tačiau plačiau planuojamų investicijų į švietimą poreikio nekomentavo.
Prezidento iniciatyvą teigė palaikanti ir Švietimo tarybos vadovė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė. Anot jos įvairūs tyrimai rodo, jog anksčiau pradėtas ankstyvasis ugdymas yra susijęs su geresniais vaiko pasiekimais ateityje.
„Kuo didesnis metų skaičius, praleistas mokantis ankstyvojo ugdymo įstaigoje, tuo geresni yra vėlesni rezultatai“, – teigė S.Mačiukaitė-Žvinienė.
Ji taip pat sakė, kad privalomas ikimokyklinis ugdymas socialinės rizikos šeimų vaikams turėtų sumažinti socialinę atskirti.
Vis dėlto S.Mačiukaitė-Žvinienė pabrėžė, kad ankstyvojo ugdymo programos turi tapti formalaus švietimo dalimi bei būti susietos su bendrojo ugdymo programos turiniu.
„Visas turinys turi būti nuoseklus ir vientisas, pradedant nuo ikimokyklinio ugdymo, tęsiant priešmokykliniu ugdymu ir pereinant į bendrąjį ugdymą“, – teigė ji.
Anot Švietimo tarybos vadovės, tai ypač aktualu šiuo metu, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atnaujina bendrojo ugdymo programos turinį.
