S.Dacho progimnazijos pedagogai netrukus pradės rašyti programas patyriminiam ugdymui šiais mokslo metais. Tenka gerai pasukti galvas, kaip sudominti mokinius, o ir patiems būtų įdomu. Kartu patirti atradimai turtina ir vaikus, ir pedagogus.
Praplečia mokymosi galimybes
Daiva Marozienė, prieš penkerius metus pradėjusi vadovauti Klaipėdos S.Dacho progimnazijai, naujiesiems kolegoms pristatė ir patirtimi grindžiamo ugdymo idėją. Dalis pedagogų iš karto susidomėjo, kitus dar teko įtikinti. Dabar įrodinėti nieko nereikia. Patirtinis ugdymas pasidarė patrauklus visai bendruomenei: pedagogai ėmė stebinti vienas kitą sumanymais, mokiniai entuziastingai įsitraukia į veiklas. Baigiamasis renginys tampa švente.
S.Dacho progimnazijoje plėtojama patyriminio ugdymo programa pristatyta ir P.Domšaičio galerijoje vykusiame forume „Mano mokykla – visa Klaipėda“.
Patirtinis mokymas – tai ugdymo strategija, kai pagrindinis mokymosi išteklius yra patirtis. Galimybė pačiam patirti įvairius procesus praplečia mokymosi galimybes. Šios metodikos pagrindinis siekis – aktyvios, savarankiškos ir iniciatyvios asmenybės ugdymas.
Patirtis savaime nebūtinai taps mokymosi šaltiniu, todėl svarbi refleksija, apmąstymas, ką šis naujas patyrimas reiškia, kam jis bus naudingas.
„Tai galimybė vaikams praktiškai patirti dalykų, kurių pamokose per 45 minutes nesuspės“, – paaiškina D.Marozienė.
Praplėtė vaikų valgiaraštį
„Pamenu, turėjau tada pirmokus, galvojau, kad tiktų mokytis apie sveiką mitybą. Klausinėjau, ar mėgsta daržoves. Paaiškėjo, kad jas mėgsta tik keli vaikai. Paklausiau, ar mėgsta kalafiorą, dalis net nežinojo, kas tai yra“, – pasakojo S.Dacho progimnazijos pradinių klasių mokytoja Sigutė Piekienė.
Mokykloje vaikai drauge virė brokolių košę, kartu ragavo. Netrukus daržovių mėgėjų gretos stipriai išaugo. Jau vėlesnėse klasėse vaikai prisiminė, kad ir skusti bulvių nemokėjo. „Kai paklausiau, kas galėtų nuskusti bulvę, rankas pakėlė tik 2 vaikai. Vėliau mokiniai pasakojo, kaip buvo gėda, kad šitokio darbelio nemoka ir prašė mamos pamokyti“, – prisiminė pedagogė.
Šios pedagogės vaikai drauge tyrinėjo laiką, aplankė Laikrodžių muziejų Klaipėdoje, saulės laikrodį Kretingoje. Mokydamiesi apie vandenį, kartu studijavo visą vandens kelią, aplankė vandenvietę, pamatė, kaip išvalomos nuotekos.
„Klasėje turėjome plastikinį indą su vandeniu. Grįžę vaikai klausė, kodėl mes perkame vandenį, jei mūsų vanduo vamzdynuose yra labai geras ir patikrintas. Atsisakėme perkamo vandens“, – pasakojo S.Piekienė.
Šiemet su ketvirtokais kartu patirs, kas yra statistika, kaip renkami duomenys ir apdorojami.
„Šiuolaikiniams vaikams nebetinka dirbti tik iš vadovėlio. Mums patiems nebetinka, norime daugiau“, – šypsojosi pašnekovė.
Mokosi vieni iš kitų
Pradinukai patirtiniam ugdymui turi 5 dienas, vyresniųjų klasių mokiniai – 8.
Vyresnėliai, pamatę, kokias programas siūlo pedagogai, pasirenka tris sau patraukliausias ir rašo motyvacinį laišką. Tai dar viena užduotis, lavinanti gebėjimus argumentuoti ir sklandžiai rašyti.
Mokytojai kruopščiai perskaito visus šiuos laiškus ir suskirsto vaikus į grupes. „Grupės yra mišrios, penktokai būna kartu su aštuntokais, taip ugdomi socialiniai įgūdžiai. Neretai matoma, kad ne tik penktokui yra ko išmokti iš vyresnio, bet ir aštuntokui iš penktoko“ – pastebėjo mokyklos direktorė.
Anot D.Marozienės, tik įvedus patirtinio ugdymo programą, dalis vaikų galvojo, jog į šias pamokas galima ir neiti. Tačiau netrukus jie patys įsitikino nauda ir pamokų lankomumas tomis dienomis – geras.
Mokslo metų pabaigoje patyriminio ugdymo pamokose įgytos žinios vertinamos įskaita.
„Didelį dėmesį skiriame refleksijai: apmąstymui to, ką patyrė. Aptarimas vyksta tarp pačių pedagogų, mokytojų ir vaikų bei pačių vaikų“, – pasakojo direktorė.
Tobulėja ir patys pedagogai: viena mokytoja po tokių pamokų išdrįso surengti savo tapybos parodą. Rusų kalbos mokytoja, gebėjusi puikiai velti, šiuo pomėgiu pasidalino ir per patyriminio ugdymo pamokas. Kūno kultūros mokytojai vaikus pirmą kartą pastatė ant slidžių, atvėrė sporto klubo duris.
Naktinis žygis – didžiausias nuotykis
Geografijos mokytoja Vilma Norvaišienė patirtinio ugdymo pamokose stengiasi vaikams parodyti tikrą gamtą: suprasti, kaip gimsta smėlis, kaip atpažinti vandens gyvius ir taip sužinoti, ar vanduo švarus.
Praėjusį pavasarį ji su vaikais leidosi į dviejų dienų žygį Kuršių nerijoje. Naktį visi praleido Juodkrantėje. Keli vaikai mokytojai atvirai pasakojo pirmą kartą miegoję ne namie ir tai jiems buvo didžiulis nuotykis.
Geografijos mokytoja iki šiol prisimena, kaip du vaikai į 18 kilometrų žygį leidosi miegmaišį, maistą ir rūbus susidėję polietileno maišelyje.
„Taip formuojasi įgūdis: po šios pamokos jie jau žinos, kad į žygį geriau imti kuprinę. Ir trijų porų batų taip pat nereikia, pakanka ir vienos“, – šypsojosi mokytoja.
Tikybos mokytojas Ernestas Butikis savo mokinius bando užkrėsti meile fotografijai. Su vaikais pedagogas aplankė visas Klaipėdos bažnyčias, kartu mokėsi fotografavimo pradmenų. „Taip mokomės tikėjimo gyvai. Nuėję į bažnyčią turime išsiaiškinti, pavyzdžiui, kas ta presbiterija, ir ją nufotografuoti. Niekada nepamiršiu, kaip per Didįjį penktadienį mes prie jūros po vieną sakinį su vaikais skaitėme Kristaus Kančios istoriją, dalis ją girdėjo pirmą kartą“, – pasakojo pedagogas.
Kartais tenka pakeisti programą: išgirdęs, jog viena moksleivė skautų stovykloje išmoko pinti rožančių, E.Butikis pakvietė ją pamokyti ir kitus. „Kažkas irgi išmoko pinti, o kažkas išmoko būti mokytoja“, – džiaugėsi tikybos mokytojas.
Vainikavo šventė visai mokyklai
Gegužę S.Dacho progimnazija ūžė: vaikai surengė patyriminio ugdymo pamokose įgytų žinių mugę. Mugę aplankė ir svečiai iš kitų mokyklų, tėvai, miestiečiai.
„Šurmulio būta – ohoho kokio! Pagaliau ir patys galėjome pamatyti, ką veikė mūsų kolegos iš kito aukšto“, – juokdamasi pasakojo V. Norvaišienė.
Vaikai norėjo pamatyti kuo daugiau pristatymų, už tai jie gavo ženkliukus.
Pristatymuose taip pat liejosi vaikų fantazija: vieni panaudojo išmaniuosius prietaisus, kiti darė fotografijas, piešė.
„Girdėjau kaip vaikai garsiai mąstė, ką čia pasirinkus kitais metais: juk ir tas įdomu, ir tas“, – pasakojo mokyklos direktorė.
S.Dacho progimnazija garsėja ir čia įgyvendinama kryptinga teatrinio ugdymo programa. Prieš dvejus metus pradėtos burti vadinamosios sigma klasės, kur įdiegti novatoriško verslumo ugdymo elementai. Šių klasių vaikai mokosi finansinio raštingumo, kuria mokomąsias bendroves.
Antrus metus auginamos novatoriško verslumo klasės patraukė Klaipėdos bendruomenės dėmesį. Šiemet buvo didžiulis konkursas, norinčiųjų čia mokytis.
Naujų ugdymo metodų taikymą, tinkamo emocinio klimato kūrimą, mokytojų kvalifikacijos tobulinimą skatina ES fondų finansuojamos priemonės - „Kokybės krepšelis“, „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas“, „Mokytojų ir kitų švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas“ ir kt.
