„Mokykla turi būti įvairi. Joje turi būti ir vyrų, ir moterų, turi būti žmonių, atėjusių iš praktikos, turi būti jaunų, senų mokytojų, nes gyvenimas yra įvairus. Negali būti taip, kad visi yra mokytojai, kurie nuo vaikų darželio žinojo, kad bus mokytojai, baigė pedagogines studijas ir niekad nematė nieko daugiau kaip tik pedagogiką. Tai yra tam tikras vienuolyno efektas, užsisklendimas nuo gyvenimo. Mes norėtume, kad ateitų, sakykime, žmonės iš pramonės, gal jie čia padirbs keletą metų ir vėl grįš į pramonę, ateis iš verslo, gal ateis žmonės, kurie daug keliavo po pasaulį ir jie dabar turi, ką papasakoti apie geografiją“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.
Pedagogų rengimo sistemą siūloma keisti ir peržiūrint stojančiųjų į pedagogines studijas atranką – dabar esantį motyvacijos patikrinimą keistų kompleksiškesnis asmeninių savybių vertinimas, į stojančiųjų atranką numatoma įtraukti ir mokyklų direktorius.
Pagal naują modelį pedagogai būtų rengiami trijose stipriausiose edukologijos krypties aukštosiose mokyklose Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose.
„Dabar pedagogų rengimo pajėgos yra gana fragmentuotos ir išblaškytos“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministrė Jurgita Petrauskienė.
Pasak ministerijos, šiuo metu Lietuvoje pedagogus rengia 20 aukštųjų mokyklų ir tik ketvirtadalis po pedagoginių studijų dirba mokytojais.
Manome, kad potencialas turėtų būti nedubliuojamas viename mieste.
„Yra pateiktas siūlymas dėl koncentracijos į tris miestus. Dėl Šiaulių tai tikriausiai niekam abejonės nėra, mes turima Šiaulių universitetą. Sprendimai dėl Vilniaus – Vilniaus universitetas neseniais yra paskelbęs, kad stiprina pedagogų rengimą ir rengia pedagogus nuosekliuoju būdu bei profesinių studijų būdu. Kaip turės spręsti pedagogų rengimo klausimas Kaune, manau, tai bus susiję ir su Seimo sprendimais dėl universitetų tinklo. Manome, kad potencialas turėtų būti nedubliuojamas viename mieste“, – aiškino ministrė.
Paklausta, koks bus Edukologijos universiteto likimas, ji pažymėjo, kad iki gruodžio turėtų baigtis diskusijos dėl šios aukštosios mokyklos integracijos su Vytauto Didžiojo universitetu ar Vilniaus universitetu.
Kai kurių specialybių pedagogai visgi galėtų būti rengiami ir kolegijose, sakė švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.
„Čia tikrai ne universitetų reikalas rengti darželių auklėtojus“, – spaudos konferencijoje sakė viceministras.
Kaip tik šiuo metu vyksta ir derybos su profsąjungomis, yra įsipareigojimas ir iš politinės vadovybės pusės mokytojų atlyginimus kilstelėti.
Tarp siūlomų naujovių – vienų metų trukmės pedagoginė stažuotė pradedantiems dirbti mokytojams. Padedant patyrusiam kolegai, pradedantieji pedagogai esą galės sklandžiau pritaikyti studijų metu įgytas žinias praktikoje, integruotis į mokyklos bendruomenę. Stažuotę koordinuotų aukštoji mokykla.
Ministerijos aiškinimu, pedagogo profesijos prestižas, be kita ko, bus keliamas didinant atlyginimus.
„Kaip tik šiuo metu vyksta ir derybos su profsąjungomis, yra įsipareigojimas ir iš politinės vadovybės pusės mokytojų atlyginimus kilstelėti“, – kalbėjo G.Viliūnas.
Ministerija viliasi, kad naujas mokytojų rengimo modelis startuos iki 2020 metų.
