Savo ruožtu Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas tvirtina, kad vyriausybė mokytojams atlyginimus siūlo didinti 3 proc., nors buvo žadėti 5 proc., o finansavimas švietimui mažinamas 37 mln. eurų.
„Mokytojams siūloma tik 3 proc. didinti darbo užmokestį. Pinigine išraiška tai būtų 9 eurai. Tačiau prieš metus mums buvo pažadėti 5 proc., Seimas buvo priėmęs sprendimą nuo sausio tiek padidinti mokytojų atlyginimus.
Norėjome pradėti nuo nedidelio procento ir siekti, kad būtų užtikrinta ilgalaikė atlyginimų kėlimo programa. Nuo 2009 metų mes praradome vidutiniškai 37 proc. darbo užmokesčio“, – LRT.lt pasakoja E.Jesinas.
Vyriausybės vicekanclerio R.Vaitkaus teigimu, pirmiausia buvo kalbama, kad reikėtų didinti atlyginimus, sulyginant skirtumus tarp ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir bendrojo ugdymo mokyklų pedagogų. Tai ir buvo padaryta – biudžete tam atsirado 4,4 mln. eurų.
„Tuomet jie (švietimo darbuotojų profesinės sąjungos – LRT.lt) iškėlė klausimą, kad riekėtų didinti krepšelio dydį ir kitų mokytojų atlyginimą. Po diskusijų buvo rasta finansų iš šaltinių, kurie atsirado dėl mažesnės įmokos į ES biudžetą.
Tačiau mes negalime pūsti biudžeto, kiek norime, biudžetą prižiūri Europos Komisija. Antra vertus, žinome, kokie šiandieną egzistuoja geopolitiniai iššūkiai, yra politinių partijų susitarimas didinti krašto apsaugos finansavimą. Tačiau didėja ir švietimo biudžetas, nors mokinių skaičius mažėja. Atmetus ES struktūrinių fondų lėšas, biudžetas auga 27 mln. eurų. Manau, nesąžininga ,nepaisant to, streikuoti“, – LRT.lt sako R.Vaitkus.
Tačiau, nors švietimo finansavimas iš valstybės lėšų didėjo, bendra švietimo finansavimo suma (su ES struktūrinių fondų lėšomis) mažėjo, atkreipia dėmesį E.Jesinas.
Mokytojams siūloma tik 3 proc. didinti darbo užmokestį. Pinigine išraiška tai būtų 9 eurai
„UNESCO, Europos Komisijos, Lietuvos švietimo strategijoje numatyta, kad švietimui turi būti skiriama 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau šiuo metu turime 4,7 proc. BVP, o 2016 metais skaičius mažės iki 4,2 proc. Ministras Rimantas Šadžius finansinio stabilumo programoje numatė, kad tas skaičius mažės iki 3,7 proc. BVP. 2016 metų biudžeto dalis švietimui sumažėjo 37 mln. eurų, palyginti su 2015 metų biudžetu“, – pažymi E.Jesinas.
Nesutaria dėl į pensiją išeinančių pedagogų
Pasak R.Vaitkaus, mažėjančio mokinių skaičiaus ir krūvio pedagogams negalima kompensuoti atlyginimų didinimu.
„Mes sakome, kad reikėtų pensinio amžiaus mokytojus išleisti į pensiją“, – pabrėžia R.Vaitkus.
Tačiau į pensiją išeinančių pedagogų išmokos – dar viena sritis, kur nesutaria pedagogų ir vyriausybės atstovai.
„Pedagogų profesinių sąjungų atstovų teigimu, išeitinėms pašalpoms į pensiją išeinantiems pedagogams turėtų būti skirta 3,56 mln. eurų daugiau, nors šių išmokų suma padidinta 3,2 mln. eurų.
Tačiau to poreikio tiksliai neįmanoma suskaičiuoti. Kiek valstybė galėjo, tiek ir pridėjo“, – tvirtina vyriausybės vicekancleris.
Savo ruožtu E.Jesinas pabrėžia, kad jų prašymas yra pagrįstas realia situacija: „Norime, kad suma būtų padidinta, nes šiais metais norinčių išeiti buvo 900, pinigų užteko tik 336 mokytojams. Tik kai kurių savivaldybių dėka pavyko pasiekti, kad išmokas gautų 460 mokytojų. Savivaldybės padidino iš savo lėšų sumokamą kompensacijos dalį.
Be to, skaičiuojant išmokoms reikalingą sumą, nebuvo kreiptas dėmesys į ikimokyklinio ugdymo, neformalaus ugdymo įstaigose dirbančių pagyvenusių mokytojų skaičių.“
Pasak pedagogų atstovo, nesutarimai, dėl kurių streikuojama, kompleksiškai neigiamai veikia visą švietimo sistemą, ne tik pedagogų darbo užmokestį. E.Jesino teigimu, streikas bus pirmas signalas, o pedagogų atstovai turi veiksmų planą.
„Mes pasirengę ne tik „drebinti orą“, bet ir rimtesniems veiksmams“, – tikina pašnekovas.
Savo ruožtu R.Vaitkus sako, jog „kiekviena bendruomenė turi teisę reikšti nepasitenkinimą, tačiau tuomet ir bibliotekininkai, ir socialiniai darbuotojai turėtų daryti tą patį, nes jų atlyginimams iki mokytojų – toli.“
Dėl ko nesutaria vyriausybė ir pedagogai
Pirmasis pedagogų atstovų reikalavimas – atkurti mokinio krepšelio dydį iki buvusio 2009 metų sausį. Prašoma nuo 2016 metų sausio krepšelio dydį padidinti iki 1045 eurų, nuo 2016 metų rugsėjo – iki 1093 eurų.
LRT.lt žiniomis, vyriausybės deleguoti atstovai siūlė nuo 2016 metų sausio mokinio krepšelį padidinti iki 1014 eurų, tačiau profesinių sąjungų atstovų šis siūlymas netenkino.
Profesinės sąjungos taip pat prašo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų etate padidinti nekontaktinių darbo valandų skaičių iki 6 valandų per savaitę, o atlyginimus palaipsniui prilyginti bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams, didinant tarnybinio atlyginimo koeficientus. Nuo 2016 metų sausio prašoma koeficientus didinti 10 proc., nuo 2016 metų rugsėjo – 5 proc., nuo 2017 metų sausio – 10 proc. Šiuos koeficientus nuo 2016 metų sausio vyriausybės buvo pasiūlyta didinti 5–7 procentais.
Pasak pedagogų atstovo, nesutarimai, dėl kurių streikuojama, kompleksiškai neigiamai veikia visą švietimo sistemą
Pedagogų atstovai siekia, kad palaipsniui būtų didinami ir kitų pedagoginių darbuotojų tarifinių atlyginimų koeficientai: nuo 2016 metų sausio – 5 proc., nuo 2016 metų rugsėjo – 5 proc., nuo 2017 metų sausio – 7 proc. Vyriausybės deleguoti atstovai siūlo tarifinio atlygio koeficientus nuo 2016 metų sausio vidutiniškai didinti 3 proc. Profesinių sąjungų atstovų šis siūlymas netenkina.
Profesinės sąjungos reikalauja, kad 2016 metų valstybės biudžete būtų numatyti 3,56 mln. eurų išeitinėms kompensacijoms pensinio amžiaus mokytojams, kurie savo noru palieka švietimo sistemą. Vyriausybė siūlo 2016 metų valstybės biudžete numatyti 3,2 mln. eurų, o jos atstovai stebisi, kad dėl šio palyginti menko skirtumo – 0,36 mln. eurų – kyla toks pasipiktinimas.
