A.Monkevičius pažymėjo, kad mokyklose dėl aukštos temperatūros patalpose šiuo metu dirbti sudėtinga.
„Kuomet prognozė labai aiški, pamokų galima būtų nevesti, vesti kitus renginius, – pirmadienį ministerijoje spaudos konferencijos metu kalbėjo ministras. – Mokykla neturėtų užtrenkti durų, užsidaryti.“
Jis pažadėjo parengti ir išplatinti rekomendaciją dėl lankstesnio mokyklų veiklos organizavimo esant karštiems orams.
Ministras teigė negalintis įsakymu apskritai nutraukti ugdymosi proceso. Jis tikino, kad plėtojant ne pamokinį ugdymą, bus bandoma efektyviau taikyti kultūros pasą, įvesti nemokamą muziejų lankymą, viešojo transporto paslaugas.
Kai kas trumpino pamokas
Esant karštiems orams, kai temperatūra patalpose viršija 28 laipsnius, pamokos gali būti trumpinamos. Šia galimybe, anot ministro, pasinaudojo apie pusė ugdymo įstaigų iš šiek tiek daugiau nei 1 tūkst.
„Jeigu temperatūra pirmą, antrą pamoką leidžia turėti pilną pamoką, daug kur tada koncentruodavo svarbesnes pamokas, o jau trečią, ketvirtą, penktą trumpindavo, daug kur baigdavo dvyliktą valandą. Bet vėlgi iš anksto susitarę bendruomenėje su tėvais [...]“, – dėstė A.Monkevičius.
Klausiamas, ar buvo prasmė ilginti mokslo metus, kurie šįmet – 185 dienos, kai tradicinės pamokos vis tiek neorganizuojamos, ministras atsakė: „Šito sprendimo nenoriu komentuoti, jis buvo priimtas. Mes stengėmės jau pavasarį, anksti, ir žiemą, kviesti į regioninius seminarus mokyklų pavaduotojus aptarti, kaip būtų galima tą 185 dienas [...], tą svarbiausią išteklių – laiką, kiek galima efektyviau panaudoti, turime apie tai galvoti įvertinę visas sąlygas.“
Vasarą, kaip pažymėjo ministras, galima vesti ne tik pamokas, bet ir užsiėmimus, ar išnaudoti šį laiką padedant mokiniams, kurie atsiliko nuo ugdymosi plano.
Momentiškai, anot A.Monkevičiaus, nesimatys, kaip mokslo metų ilginimas veikia ir ar apskritai veikia mokinių pasiekimus.
Laukia mokslo metų trukmės korekcijos
„Tikslas yra vienas – vaikų ugdymosi rezultatų kokybė ir vaikų asmenybių pokyčiai. Ne vien tik žinios, bet ir pilietiškumo, kitos įvairios savybės [...]. Tai yra pradėta matuoti“, – dėstė ministras.
Paaiškėjus, kad mokslo metų ilginimas neduoda naudos, anot A.Monkevičiaus, būtų priimami atitinkami sprendimai.
„Tik laiko ištempimas savaime naudos neduoda“, – tikino jis.
Jei tai būtų paties ministro iniciatyva, A.Monkevičiaus teigimu, mokslo metų ilginimas būtų vykęs etapais, įgyvendinus pilotinį tyrimą.
„Būčiau ėjęs tokiu keliu. Bet šita situacija yra kebli, kadangi atšaukti dabar negalima, tai būtų dar didesnė sumaištis. Turėtume protingai, išmintingai pažiūrėti, kaip, atsižvelgę į klimato sąlygas, į tai, kaip mokyklos sėkmingai ar nesėkmingai kažką daro, sėkmingai pabaigti, ir kitam ciklui – manau, tai turėtų būti dviejų metų ciklas – susitarę koreguoti šitą projektą. Taip ir padarysim“, – žadėjo ministras.
Infrastruktūrą būtina tobulinti.
A.Monkevičiaus teigimu, reaguojant į situaciją dėl karščio ir sudėtingų sąlygų ugdymo įstaigose, bus siekiama įrengti naują infrastruktūrą: „Infrastruktūrą būtina tobulinti, ir galbūt ne tik paprastus kondicionierius įrengiant, kurie irgi kelia sveikatai tam tikrų rizikų, bet ir tai darant labai supratingai, yra sistemos, kurios šiek tiek brangesnės, bet jos kuria klimatą, kuris nekelia vaikams alergijos, susirgimų dėl per daug sauso atšaldymo.“
Lėšos infrastruktūrai, anot ministro, bus numatomos jau šįmet.
Atsisakyti mokslo metų ilginimo neketinama
Ministerijoje po susitikimo su A.Monkevičiumi kalbėjęs KTU inžinerijos licėjaus direktorius, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas pasakojo, kad pailginus mokslo metus vykdoma nepamokinė veikla.
„Organizuojamos įvairios išvykos, gamtamokslinės ekskursijos, išvykos į universitetus, veiklos mokykloje, netradicinės veiklos, išnaudojamos teritorijos pačiose mokyklose“, – komentavo jis ir pridūrė, kad esant karštiems orams, aptarus su bendruomene, pamokos gali būti stabdomos.
„Jeigu yra pavojus sveikatai, patalpos nepritaikytos, neverčiami nei mokytojai, nei mokiniai ten būti. Kiekviena bendruomenė priima sprendimą lanksčiai, atsižvelgdama į esamą situaciją“, – dėstė D.Žvirdauskas.
Jis antrino ministrui dėl mokslo metų ilginimo teigdamas, kad iniciatyvą reikėjo įgyvendinti etapais. Tačiau minties atsisakyti ilginimo esą nekilo: „Blaškytis būtų neetiška.“
„Toks buvo valstybės sprendimas, mes su tuo turime susitaikyti, išmokti tas veiklas vykdyti geriau. Galbūt yra kaip tik galimybė labiau patirtinio ugdymo kelius išvystyti, daryti tai efektyviau, išmokti patiems mokytojams. Aš matau kaip galimybę“, – pasakojo licėjaus direktorius.
Anot jo, buvo aptarta galimybė mokslo metus pradėti ne rugsėjo 1-ąją, o anksčiau. Tačiau šis siūlymas, D.Žvirdausko teigimu, pozityvių vertinimų nesulaukė, nes „tarsi atimtume mūsų istorinę rugsėjo 1-osios šventę“.
Mokiniai pasigenda mokytojų kūrybiškumo
Lietuvos moksleivių sąjungos jaunimo politikos koordinatorė Greta Zaburaitė, kalbėdama apie šių dienų situaciją, pasakojo, kad daug kur pamokos, o ir jokie užsiėmimai, nevyksta, bet esą yra ir gerųjų pavyzdžių, kur pamokų metu organizuojamos ekskursijos, vykdomi projektai, gilinamos žinos, bandoma panaikinti spragas.
„Yra ir trečioji kategorija, kur moksleiviai dar ir dabar mokosi įprastu tempu, rašo kontrolinius tokioje temperatūroje, kas yra tikrai sudėtinga“, – dėstė ji.
Mokiniai, anot G.Zaburaitės, nori, kad ugdymo įstaigose būtų laikomasi higienos normų ir mokytojai apmąstytų metodus, būtų aktyvūs, rengtų netradicines pamokas.
„Kad vyktų ugdymosi procesas, tačiau būtų kokybiškas. Šiuo metu tikrai yra labai daug problemų, ir tas laikas nėra išnaudojamas produktyviai“, – nurodė ji.
Moksleivių sąjungos atstovė, klausdama apie veiklas, organizuojamas ne mokykloje, teigė, kad už jas dažnai turi susimokėti patys moksleiviai, o tai esą sudėtinga, kai šeimos turi finansinių sunkumų.
Regionuose situacija sudėtingesnė, bet nėra taip, kad išvykų iš viso nevyktų.
„Regionuose situacija sudėtingesnė, bet nėra taip, kad išvykų iš viso nevyktų. Jos irgi vyksta, tik atsiranda papildomų sunkumų“, – kalbėjo ji.
Moksleiviai, anot G.Zaburaitės, mokslo metų ilginimą vertina dvejopai – vieni ugdymosi procesą norėtų baigti anksčiau, kiti esą siekia daugiau pasimokyti, išbandyti naujas veiklas.
„Šiuo metu situacija tikrai bloga ir negalime objektyviai vertinti, ar prailginti mokslo metai suteikia kažkokių kompetencijų, žinių“, – svarstė moksleivių atstovė.