Vienas iš konferencijos tikslų – aktualizuoti svarbią laisvės kovų sukaktį – 80 metų nuo partizaninio karo pradžios. 1944 m. vasara Lietuvos istorijoje buvo lūžio momentas – tuo metu prasidėjo pasipriešinimas sovietams, paneigęs propagandinę klišę apie savanorišką Lietuvos įstojimą į SSRS. Lietuviai niekada nebuvo susitaikę su savo valstybės nepriklausomybės praradimu ir, kai sovietai antrą kartą okupavo Lietuvą, įsibrovėlius pasitiko su ginklu ir valia priešintis.
Konferencijos „Karas po karo. Kovoti. Išlikti. Nugalėti. 1944–2024“ metu daug dėmesio buvo skirta partizaninio karo ir neginkluoto pilietinio pasipriešinimo temų nagrinėjimui, istorinei atminčiai.
„Visuomenės gyvenimas apima ilgesnį laiko tarpsnį, nei vieno žmogaus gyvenimas. Tai, kad mes ir mūsų seneliai esame vienos visuomenės nariai, įgalina atmintis. Anūkai susigrąžino senelių atmintį, nes jiems senelių kartos pasirinkimai tapo suprantami ir artimi. Ir vieni, ir kiti užaugo ir susiformavo demokratinėje Lietuvoje. Nors partizanų karta ir nepriklausomybės karta gyveno skirtingose laiko plotmėse, tai buvo ta pati vertybinė ir ta pati geopolitinė plotmė. Todėl matome, kad apie 2009 m. įvyksta lūžis – partizanų karas ir partizanai tampa visuotinai įdomus, svarbus ir reikšmingas, kaip asmeniškai įdomus ir reikšmingas istorijos epizodas“, – konferencijoje kalbėjo istorikė dr. Mingailė Jurkutė.
Diskusijose pasisakė, diskutavo ir svečiai iš Ukrainos, Estijos – jie išgrynino partizanų kovos pamokas dabarčiai, taip pat išeivijos atstovai, Lietuvos mokslininkai, istorijos, švietimo sektoriaus ekspertai.
Konferencijos metu buvo surengti ir gegužės 14-ąją – Pilietinio pasipriešinimo dieną – vykusio ir beveik 10 tūkst. dalyvių įtraukusio Pilietiškumo egzamino apdovanojimai.
Geriausiai savo kategorijoje egzaminą išsprendė ir pilietiškiausiu moksleiviu paskelbtas Martynas Bagušas iš Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos. Tarp studentų sėkmingiausiai pasirodė Vilniaus universiteto atstovas Justas Dijokas.
Nors nevyriausybinės organizacijos ir pilietiškumas yra tarpusavyje susijusios sąvokos, buvo atrinktas ir didžiausią išmanymą parodęs šio sektoriaus atstovas – Vitold Dvorak, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos valdybos narys.
Geriausias verslo sektoriaus atstovas – UAB „Inmedica“ atstovas Vilius Šmitas. Plačiosios visuomenės atstovas pademonstravęs geriausią rezultatą per trumpiausią – Dovydas Munis.
Pilietiškiausia pasaulio lietuvių atstovė – Giedrė Gudaitė, gyvenanti Islandijoje. Visi šie visuomenės atstovai buvo apdovanoti išmaniaisiais laikrodžiais, skatinančiais ne tik pilietinį, bet ir fizinį aktyvumą.
Komandiniais prizais apdovanoti pilietiškumą per aktyvumą pademonstravusios skirtingų sričių organizacijos: Kauno r. Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinė mokykla, Vilniaus universitetas, Lietuvos šaulių sąjunga ir UAB „Inhus“.
Pilietiškumo mėnesis buvo gausus ir kitokių projektų. Gegužės 1 d. startavo registracija į karo komendantūras taikos metu. Tai yra dar vienas būdas, leidžiantis piliečiams prisidėti prie valstybės gynybos. Registruotis į karo komendantūras galima iki rugsėjo artimiausiame LK Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos padalinyje arba interneto svetainėje www.karys.lt.
Gegužės 11 d. Žemaitijos sostinėje Telšiuose vyko Pilietiškumo žaidynės. Gegužės 19 d. Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, minint 80 metų nuo Lietuvos partizanų laisvės kovos pradžios, Krašto apsaugos ministerija kartu Lietuvos šaulių sąjunga visuomenę pakvietė į penkis partizanų atminimo žygius skirtingose Lietuvos regionuose.
Pilietinis pasipriešinimas – tai visų mūsų – piliečių – veiksmai, ginant Lietuvos suverenitetą, teritorijos vientisumą ar politinę nepriklausomybę. Todėl kiekvieno vaidmuo yra svarbus.
