Susitikime dalyvavo VDU, Kauno technologijos (KTU), Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetų rektoriai ir prorektoriai, Lietuvos edukologijos (LEU), Klaipėdos (KU), Lietuvos sporto (LSU) ir Aleksandro Stulginskio (ASU) universitetų rektoriai, Kauno, Alytaus ir Marijampolės kolegijų direktoriai, taip pat kitų aukštųjų, profesinių mokyklų, mokslo ir tyrimų institutų, verslo atstovai.
Susirinkusieji pritarė, kad kiekvienas jungimasis turi būti orientuotas į mokslo ir studijų kokybės gerinimą. Ypač akcentuota, kad bet koks strateginis dokumentas turi būti paruoštas remiantis profesionalia aukštojo mokslo sistemos analize.
Dauguma šalies universitetų yra valstybiniai, todėl laisvos konkurencijos pagrindu paremta švietimo reforma, turėjusi eliminuoti aukščiausio lygio išsilavinimo kriterijų neatitinkančius universitetus, nepasiteisino ir turėjo įtakos visiškai priešingiems rezultatams nei buvo tikėtasi: nereguliuojamoje aplinkoje, ieškant „pelningiausių“ nišų, programos buvo pradėtos dubliuoti ar dalinti iki smulkesnių, dėl pernelyg išskaidyto konkursinio finansavimo modelio sustiprėjo studijų, mokslinių kolektyvų ir tyrimų fragmentacija, taip pat, didėjant studentų skaičiaus koncentracijai Vilniuje, susilpnėjo studijų ir mokslo potencialas regionuose.
Posėdžio dalyviai sutarė, kad pirmiausia švietimo įstaigų laukia užduotis išgryninti savo stiprybes ir peržiūrėti studijų programas, jas optimizuoti.
Reikia strateginio dokumento
Susitikimo iniciatyvą parodęs VDU rektorius prof. Juozas Augutis pabrėžė, kad konsolidacijos proceso dėmesio centre turėtų būti ne atskirų aukštųjų mokyklų ar institucijų interesų aptarimas, o mokslo ir studijų kokybė, studentai ir dėstytojai. „Diskusijose dėl aukštųjų mokyklų konsolidacijos turime nepamiršti, jog požiūris į žmogų turi būti svarbiausias. 2016 m. duomenimis, iš Lietuvos per dieną emigruoja 4–5 žmonės, todėl pagrindinis mūsų tikslas turi būti išsaugoti Lietuvos jaunimą, dar aukščiau pakelti studijų ir mokslo kokybės kartelę. Reikia realistiško ir įgyvendinamo plano, kviečiu visus kartu jį kurti“, – teigė rektorius.
LSMU rektoriaus prof. Remigijaus Žaliūno nuomone, didžiausias dėmesys turi būti skiriamas kokybiniams rodikliams, o visos aukštosios mokyklos turėtų laikytis bendrų principų, pavyzdžiui, stojamojo balo atžvilgiu, ir žiūrėti pirmiausia ne į skaičius, o į vaikų gebėjimus. Visi diskusijos dalyviai pritarė LSMU rektoriaus nuomonei, jog pirmiausia būtina optimizuoti studijų programas, nedubliuoti jų viename mieste, peržiūrėti studijų proceso kokybę.
„Mes ir toliau išliekame savarankiška, stipria institucija ir atsiribojame nuo politinių sprendimų iš naujo perbraižyti Lietuvos universitetų žemėlapį. Kitiems universitetams taip pat palinkėčiau būti labiau užtikrintiems“, – kalbėjo rektorius.
Posėdyje dalyvavusio LEU rektoriaus prof. Algirdo Gaižučio teigimu, norint tinkamai pertvarkyti švietimo sistemą, reikia ne pretenzijų, o analize grįsto modelio. Jis pasiūlė remtis Prancūzijos praktika.
„Ateityje nereikėtų baimintis kitiems Kauno universitetams prisijungti prie labiau skėtinės struktūros – ja galėtų tapti Vytauto Didžiojo universitetas. Kaip ir Sorbonoje, tai yra klasikinio tipo universitetas, turintis stiprų humanitarinių ir socialinių mokslų stuburą“, – siūlymą pateikė LEU rektorius, šią savaitę su VDU pasirašęs integracijos sutartį.
Abejones dėl planuojamų pokyčių išreiškė Lietuvos sporto universiteto rektorius dr. Aivaras Ratkevičius.
Konfrontacija ar prievarta gali turėti blogų pasekmių tiek akademinei bendruomenei, tiek valstybei,– J.Kiršienė.
„Tai lyg bristi į atvirą jūrą ir galvoti, kad nepaskęsi – visiškai neaišku, koks bus tas planuojamas universitetas. Nesant pokyčių kontūrų, neįmanoma įtikinti bendruomenės, kad reikia jungtis. Todėl manome, kad kol kas geriausia išeitis – universitetų autonomija, savarankiškas kelias, kuriam jau 80 metų.
Danijos kolegos nesupranta mūsų baimių, tačiau jų biudžetai visiškai kitokie: LSU, turintis 2 tūkst. studentų, Lietuvai kainavo 2,6 mln. eurų, tuo tarpu vieno Danijos universiteto fakulteto, kuriame vos 1 tūkst. studentų, metinis biudžetas – 134 mln. eurų“, – poreikį kelti švietimui skiriamą finansavimą išsakė LSU vadovas.
VDU mokslo prorektorė, teisės profesorė Julija Kiršienė pasiūlė atkreipti dėmesį į LR Vyriausybės siūlymo teisinius aspektus.
„Universitetas turi specialų statusą, jis nėra pavaldus ministerijoms, tarp jų nėra administracinių santykių: esame lygiaverčiai partneriai su valdžia. Norisi bendradarbiauti, kartu ieškoti sprendimų, siekiant bendrų tikslų. Konfrontacija ar prievarta gali turėti blogų pasekmių tiek akademinei bendruomenei, tiek valstybei. Reikėtų tęsti diskusiją, siekiant bendro gero rezultato aukštajam mokslui“, – sutarimo ieškoti paragino prof. J.Kiršienė.
VDU rektorius ir Kauno kolegijos direktorius dr. Mindaugas Misiūnas iškėlė idėją apie glaudesnį bendradarbiavimą tarp universitetų, kolegijų ir profesinių mokyklų studijų srityje, taip pat bendrą klasterį, apie kurį galėtų telktis kolegijos, galbūt ir profesinės mokyklos. Tokiu būdu Kauno regione galėtų formuotis verslui palanki struktūra, aprūpinanti tam tikrų sričių specialistais.
Susitikime buvo atkreiptas dėmesys į esamą mokslininkų darbo krūvį. Dėl vykdomų nuolatinių reformų jiems vis sudėtingiau vykdyti tyrimus, pritrūksta laiko užsiimti tikrais tiriamaisiais darbais. Pertvarkos metu reikėtų išgryninti tyrimų institutų ir universitetų privalumus, atsižvelgti į jų kuriamą pridėtinę vertę.
„Institutų ir centrų panaikinimas neduotų naudos valstybei – kyla klausimas, ar būtų tokios pat lanksčios ir palankios sąlygos bendradarbiavimui su verslu, projektams mūsų specializuotose srityse ir pan. Moksliniai institutai, ypač technologiniai, gamtos mokslų, nesidubliuoja ir kuria didžiulę pridėtinę vertę“, – tikino Lietuvos energetikos instituto direktorius dr. Sigitas Rimkevičius.
Proga siekti mokslo ir studijų kokybės
Klaipėdos universiteto rektorius prof. Eimutis Juzeliūnas išreiškė viltį, kad aukštųjų mokyklų susijungimas sostinėje ir Kaune galėtų tapti sektinu pavyzdžiu jo vadovaujamai aukštajai mokyklai. „Mes atidžiai žiūrime, kaip veiks naujasis VDU ir LEU darinys, kaip bendradarbiaus Vilnius su Kaunu, jei bus gera komunikacija, tai galėtų būti ir prototipas Klaipėdai“, – pastebėjo E.Juzeliūnas.
Prie diskusijos prisijungęs KTU rektorius prof. Petras Baršauskas išreiškė poziciją, kad Kaune turi būti vienas universitetas.
„Turi būti konkretus jungimas su vienu valdymu, vienu tikslu, viena strategija. Tam mes visada atviri“, – sakė KTU rektorius.
Susitikimo iniciatoriaus prof. J.Augučio teigimu, šis susitikimas buvo startas tolimesniems veiksmams, kuriuos turi atlikti tiek universitetai, tiek ir kolegijos bei profesinio rengimo mokyklos. „Šiuo metu turime gerą progą siekti kokybės aukštojo mokslo srityje, mažinti didelius dėstytojų krūvius ir sudaryti jiems tinkamas sąlygas kūrybiniam darbui, aukšto lygio mokslo tyrimams atlikti.
