VU studijų prorektorius dr. Valdas Jaskūnas pabrėžė, kad Vaikystės pedagogiką bakalauro studijoms pasirinkę studentai įgis net dvi pedagogines kvalifikacijas ir ateityje karjerą galės sieti ir su ikimokykliniu, ir su pradiniu ugdymu.
„Šis pasirinkimas yra visiškai naujas, anksčiau vykdytose studijų programose tai buvo atskirta – arba studijuoji viena, arba kita“, – privalumus pabrėžė V.Jaskūnas.
Gamtamokslinį ugdymą pasirinkusiems studentams žadamas platus akiratis ir tarpdisciplininė aplinka.
„Gamtamokslių programos studentams galime pasiūlyti specializuotis biologijos, fizikos arba chemijos mokytojais. Neatsiejama programos dalis yra integruotas gamtamokslinis ugdymas, kuris labai svarbus neformaliam ugdymui. Gamtamokslių studentams bus atviras biotechnologijų sektorius ir laboratorijos. Jie studijuos kartu su fizikais, chemikais, biologais, biotechnologais“, – pasakojo V.Jaskūnas.
Pedagogų neizoliuos
Planuojame, kad į Vaikystės programą šiemet bus priimta apie 50 studentų, į gamtamokslių – šiek tiek mažiau.
VU rengiami būsimieji pedagogai mokysis Saulėtekio akademiniame miestelyje, tačiau tam tikros paskaitos ir užsiėmimai vyks ir centriniuose universiteto rūmuose, Filosofijos fakultete.
„Jokiu būdu nenorime izoliuoti edukologų ar pedagogų. Norime, kad jie studijuotų, tirtų, atliktų tam tikrus projektus ir dalyvautų tarpdalykinėje akademinėje aplinkoje su sociologais, psichologais, švietimo antropologais, dalyvautų ir t.t.“ – kalbėjo V.Jaskūnas.
Tikslas – lyčių pusiausvyra
V.Jaskūnas akcentavo, kad būsimiems pedagogams VU, kaip ir visuomenė, turi didelių lūkesčių: „Dėl to turime sukurti mokymosi aplinką, kuri nuo pradžių būtų grįsta bendražmogiškomis vertybėmis, psichologiniu pasirengimu ir įvairovės principu. Juk mokytojas nėra tik pedagogas ar edukologas, jis dirba su vaikais, kurie gali turėti ir specialiųjų poreikių.“
Norime nuo pradžių parodyti, kad ši profesija, studijos ir jų aplinka nėra moteriška.
Be to, pasak V.Jaskūno, visų programų dalykai bus grįsti į vaiką orientuotų ugdymo metodikų diegimu, skaitmeninio raštingumo ir informatinio mąstymo ugdymu, įvairių ugdymo aplinkų kūrimu ir panaudojimu.
„Tai – neatsiejama studijų programos dalis. Norime, kad informatinis mąstymas ir skaitmeninės technologijos būtų kasdienė būsimų pedagogų darbo praktika“, – aiškino VU studijų prorektorius.
Jis išreiškė viltį, kad su tokiu požiūriu pedagogikos ir edukologijos lauke atsiras lyčių pusiausvyra ir mokytojais tapti norės vis daugiau vyrų.
„Todėl norime nuo pradžių parodyti, kad ši profesija, studijos ir jų aplinka nėra moteriška“, – neslėpė V.Jaskūnas.
Kitąmet pasiūlys daugiau programų
2019-ųjų metų priėmimui VU žada parengti matematinio ir informatinio ugdymo bakalauro studijų programas. Taip pat numatomas humanitarinis ugdymas, socialinis ugdymas, muzikos ir scenos menų ugdymo programa, dailės ir technologijų ugdymo programa.
„Norime, kad Vilniaus universiteto prestižas pasitarnautų tam, kad į mokyklas ateitų kitokie mokytojai, kitaip pasirengę ir kitaip dirbantys. Kad jie turėtų iniciatyvą“, – sakė V.Jaskūnas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Šiaulių universitetui tapus Vilniaus universiteto filialu, bus dalijamasi tiek žmogiškaisiais, tiek infrastruktūros ištekliais.
Tikėtina, kad šiemet į Šiaulių universitetą įstoję jaunuoliai po ketverių metų įgis Vilniaus universiteto diplomą.
Šiaulių universitete studentai šiemet galės rinktis iš lygiagrečiojo ir nuosekliojo studijų modelių. Universitetas nuo 2018 m. siūlys šešias studijų programas bakalaurams.
Tai – specialioji pedagogika ir logopedija, pradinio ugdymo pedagogika ir ikimokyklinis ugdymas, integruotų gamtos mokslų pedagogika, socialinė pedagogika, muzikos pedagogika, kūno kultūros ir sporto pedagogika.
Mokytojo duoną valgo kas ketvirtas
LAMA BPO duomenimis, 2017 metais Lietuvoje pedagogus rengia 16 aukštųjų mokyklų ir yra registruota daugiau nei šimtas švietimo ir ugdymo studijų krypties programų.
Skaičiuojama, kad kasmet įstoja mokytis apie 1000 studentų, tačiau vos ketvirtadalis absolventų po studijų baigimo dirba mokytojais, o 2015–2016 metais 50 proc. mokytojų buvo vyresni nei 50 metų.
Į pedagogikos studijas 2017 metais priimti 1052 studentai: 295 – kolegijose, 400 – bakalauro studijose universitetuose, 83 – magistro studijose universitetuose, 274 – profesinės studijose universitetuose.
Veiks trys mokytojų rengimo centrai
Rudenį pradėti kurti trys nacionaliniai mokytojų rengimo centrai Kaune, Vilniuje ir Šiauliuose. Kaune bus formuojamas naujas mokytojų rengimo centras, kurį kartu kurs Vytauto Didžiojo (VDU) ir Lietuvos edukologijos (LEU) universitetai. Vilniuje pedagogų rengimo centru siekia tapti Vilniaus universitetas. Dar vienas centras veiks Šiauliuose.
Norime, kad Vilniaus universiteto prestižas pasitarnautų tam, kad į mokyklas ateitų kitokie mokytojai.
Valstybė tikslingai rems visų trijų mokytojų rengimo centrų studijų programų atnaujinimą, mokslinės kompetencijos centrų stiprinimą.
Trijų pedagogus rengiančių centrų Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose kūrimas numatytas Seimo patvirtintame valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plane. Tikimasi, kad centrų sukūrimas sudarys prielaidas Švietimo ir mokslo ministerijos parengto Pedagogų rengimo modelio įgyvendinimui.
Esminiai naujos pedagogų rengimo sistemos pokyčiai – sustiprinta kandidatų į pedagoginės krypties studijų programas atranka ir pedagoginės stažuotės pirmaisiais darbo metais mokykloje įvedimas.
