„Nacionalinis partijų susitarimas dėl švietimo derinamas po kilimu, žinome, kad jau sutarta visą švietimo finansavimą perduoti savivaldybėms, tai dar kartą įrodo negebėjimą ir nenorą spręsti įsisenėjusias švietimo problemas, numetant jas ir atsakomybę kuo toliau nuo savęs“, – taip žurnalistams sakė Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.
Susisiekus su E.Milešinu, jis 15min patikslino, ką turėjo omenyje sakydamas, jog deramasi „po kilimu“.
Anot jo, į uždaras diskusijas dėl nacionalinio švietimo susitarimo profsąjunga nėra įtraukta, todėl ir sprendimai atliekami negirdint jos balso.
„Ministrė (J.Šiugždinienė – 15min) savo feisbuko paskyroje rašė, kad Švietimo tarybos pirmininkė toje darbo grupėje atstovauja profesinėms sąjungoms, bet realiai tik profesinės sąjungos atstovauja sau ir savo norams, – teigė jis. – Jeigu yra sakoma, kad profesinės sąjungos dalyvauja šiame susitarime, būtų malonu, kad mus pakviestų ir mes tiesiogiai dalyvautume ir girdėtume, kas ten yra.“
Būtų malonu, kad mus pakviestų ir mes tiesiogiai dalyvautume ir girdėtume, kas ten yra.
Iš tiesų, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J.Šiugždieninė balandžio 9 d. savo feisbuko paskyroje pranešė apie įvykusį trečią darbo grupės susitikimą ir nurodė: „Švietimo taryba, kuri atstovauja ir profsąjungas, taip pat dalyvauja susitarimo susitikimuose, išsako savo poziciją. Aktyviai į procesą įsijungė ir Lietuvos savivaldybių asociacija, Prezidentūra.“
E.Milešinas sutiko, kad šios tarybos narys yra jų profsąjungos pirmininko, t. y. jo pavaduotojas Audrius Jurgelevičius, tačiau vien dėl to esą negalima teigti, kad yra atstovaujama visai profsąjungai.
Nerimauja dėl finansavimo
E.Milešino teigimu, daugiausia nerimo profsąjungai kelia tai, kad Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) siekia švietimo finansavimo decentralizacijos – kad mokykloms lėšos būtų skirstomos per savivaldybių biudžetus.
Apie tai, anot profsąjungos pirmininko, jau kalbama atskirose savivaldybėse. Tačiau to mokyklos esą nenori.
„Apie decentralizavimą LSA šneka ne pirmus metus ir tai joms labai aktualu. <...> Bet mūsų profesinė sąjunga, visa pedagogų ir ne tik bendruomenė, tikrai tam priešinsis, nes mes dar puikiai prisimename, kaip prieš 20 ir daugiau metų, kai visus pinigus laikė savivaldybės, atlyginimai mokytojams vėluodavo ir po tris, keturis mėnesius“, – kalbėjo jis.
Mūsų profesinė sąjunga, visa pedagogų ir ne tik bendruomenė, tikrai tam priešinsis.
Be to, teigė E.Milešinas, savivaldybės ir dabar ne pilnai atlieka joms pavestas ikimokyklinio ugdymo, švietimo pagalbos funkcijas, esą nepakankamai skiria tam lėšų.
Jis pažymėjo, kad LSA jau anksčiau yra išsakę poziciją, kad savivaldybės norėtų būti atsakingos už švietimą ir tai esą padėtų sutvarkyti švietimo tinklą.
„Bet kas joms dabar trukdo tvarkyti tą tinklą, kas nuo to pasikeis? Mes tikrai turime abejonių ir kyla mūsų švietimiečių bendruomenėje klausimų“, – piktinosi E.Milešinas.
Jis mano, kad pirmieji nutarimai dėl švietimo finansavimo pokyčių jau yra daromi ir neaišku, ar pristačius nacionalinio švietimo susitarimą švietimo bendruomenei, dar bus galima ką nors keisti.
Pirmiausia nori sutarti tarp partijų
Tačiau parlamentarai, Seimo darbo grupėje sprendžiantys nacionalinio švietimo susitarimo klausimą, 15min teigė, kad profsąjungos balsą girdi, bet pirmiausia nori surasti konsensusą tarpusavyje.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, Laisvės frakcijos narys Artūras Žukauskas atkreipė dėmesį, kad susitarimas bus tvirtinamas Seimo, todėl pirmiausia siekiama susitarti tarp politinių partijų.
Be to, darbo grupės diskusijoje dalyvauja ir LSA bei Švietimo tarybos pirmininkės.
„Kadangi šiuo metu vyksta tam tikras teksto rašymas, neįmanoma įtraukti visų suinteresuotų grupių. Manome, kad Savivaldybių asociacija ir Švietimo taryba yra tie suinteresuoti asmenys, kurie šiame etape gali prisidėti prie teksto kūrimo, – kalbėjo jis. – Kai tas tekstas bus sukurtas, jis bus paviešintas ir bus tariamasi su visais suinteresuotais asmenimis. Yra daug daugiau organizacijų – ir moksleivių, ir tėvų, ir mokslininkų, ne vien profsąjungos. Bus platesnis aptarimas, bet techniškai neįmanoma sukurti dokumento, kai šneka keliasdešimt žmonių.“
Jam antrino ir kitų partijų atstovai.
Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Edmundas Pupinis pažymėjo, kad šiuo metu partijos vysto politinę diskusiją, kuri esą reikalinga, kad susitarimas neužsibaigtų aklaviete.
Kai tas tekstas bus sukurtas, jis bus paviešintas ir bus tariamasi su visais suinteresuotais asmenimis.
„Tikrai profesinės sąjungos nebus apeitos, tačiau vėlgi, darbuotis didelėse grupėse yra gana sudėtinga, todėl mes ir tariamės daugiau tarp politinių partijų, bandydami iškristalizuoti visus matymus, dėl kurių galima susitarti“, – 15min teigė E.Pupinis.
Opozicinės valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Eugenijus Jovaiša pritarė parlamentarams ir teigė nesutinkantis su E.Melešino pozicija, esą profsąjunga nėra įtraukiama į diskusijas.
„Akivaizdu, kad yra profsąjungų atstovų“, – teigė jis ir dar kartą atkreipė dėmesį, kad Švietimo taryboje, kuri dalyvauja visuose darbo grupės posėdžiuose, yra minėtos profsąjungos pirmininko pavaduotojas A.Jurgelevičius.
„Vyksta visai nebloga diskusija, tik natūralu, kad nuomonės išsiskiria ir jokio pokiliminio žaidimo bent jau aš nematau“, – papildė opozicinės darbo partijos (DP) frakcijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
Švietimo finansavimas – diskusinis klausimas
E.Milešino išsakyti nuogąstavimai dėl švietimo finansavimo decentralizacijos, pasak parlamentarų, yra ankstyvi, nes šis klausimas darbo grupėje bus diskutuojamas tik vėliau, todėl teiginiai, kad yra atlikti nutarimai, anot jų, nepagrįsti.
Visgi politikai sutiko, kad šis klausimas – svarbus. E.Jovaišos teigimu, savivaldybės turėtų įgauti daugiau teisių.
„Taip, aš palaikysiu, kad savivalda turėtų platesnes teises. Dėl to, kad niekas kitas geriau nežino mokyklų tinklo, kaip pačios savivaldybės, ir daugiau teisių jiems, iš tikrųjų, reikia suteikti.“
Konservatorius E.Pupinis tiesiogiai savo pozicijos neišsakė, bet pripažino, kad galimai atėjo laikas savivaldybėms suteikti savarankiškumo.
Taip, aš palaikysiu, kad savivalda turėtų platesnes teises, – teigė E.Jovaiša.
„Dabar būtų sunku pasakyti, nes patirtį aš turėjau būdamas meru, kada savivaldybėms buvo perduoti finansai. Iš tikrųjų, tuo metu įvairiai spręsdavo savivaldybės problemas. Vieni prieš rinkimus stengdavosi išmokėti atlyginimus mokytojams, kiti – investuodavo į plyteles ir taip ruošdavosi rinkimams. Tuomet buvo pereita prie daugiau centralizuoto mokėjimo, <...> bet dabar, ko gero, laikmetis pasikeitė.
Tik reikia būti įsitikinusiam, kad visos savivaldybės galėtų kiek įmanoma savarankiškiau disponuoti tais finansais. Tai yra mokestinės reformos dalis“, – kalbėjo parlamentaras.
Pasak jo, šis klausimas reikalauja gilios diskusijos.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) 15min atsakyme teigiama, kad komentuoti švietimo perdavimo klausimus – sudėtinga, nes jie „nebuvo svarstomi darbo grupėje“.
Kaip nurodė ministerija, šiuo metu pagrindinis Lietuvos švietimo finansavimo šaltinis yra nacionalinis (valstybės ir savivaldybių) biudžetas.
Iš valstybės biudžeto tiesiogiai finansuojamos mokymo lėšos, skiriamas tiesiogiai švietimo procesui būtinoms išlaidoms padengti.
Ūkio lėšomis rūpinasi mokyklos savininkas arba savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – savivaldybės administracija.
ŠMSM duomenimis, valstybės asignavimai švietimui 2021 m. sudarys 2,3 mlrd. eurų., tai yra – 639 mln. eurų daugiau nei praėjusiais metais.
„Savivaldybių biudžetuose švietimui vidutiniškai tektų didžiausia dalis – 49 proc. asignavimų, o valstybės biudžete – 13 proc.“, – nurodė ministerija.
Ragina pasitikėti savivalda
LSA direktorė Roma Žakaitienė, kuri asociacijai atstovauja Seimo darbo grupėje dėl švietimo susitarimo, patvirtino, kad vienas iš savivaldybių siekių yra jų didesnis finansinis nepriklausomumas.
Jos teigimu, svarbu pasitikėti savivalda – didinti švietimui skiriamas lėšas ir suteikti finansinį savarankiškumą.
„Bet tai nereiškia, kad neturi būti jokios valstybės dotacijos“, – pažymėjo jis.
„Šiandien mokymo lėšų apskaičiavimas, paskirstymas, panaudojimo tvarkos yra absoliučiai sureguliuotas centrinės valdžios ir jeigu ugdymo planui skirtų lėšų yra sutaupoma, savivaldybė negali perskirstyti lėšų ugdymo plano įgyvendinimui – kur mato, kas svarbu ir reikalinga“, – išdėstė R.Žakaitienė.
Žinoma, tos sutaupyto lėšos, kalbėjo ji, turėtų būti panaudotos ne gatvių, apšvietimo ar atliekų tvarkymo, bet – švietimo reikmėms.
„Čia mes turime vieningą poziciją, kad tos lėšos neturėtų išsivaikščioti į kitas sritis, bet švietimo reikmės yra labai plačios, <...> tai ir įranga, ir IT (informacinės technologijos – aut. past), įvairios priemonės, laboratorijos, pavėžėjimas“, – vardijo LSA direktorė.
Anot jos, baimės, kad pinigai savivaldybėse bus iššvaistomi, yra likusios iš anksčiau, kai Lietuvoje vyravo kitokia ekonominė situacija, dabartinė situaciją esą pasikeitusi.
Čia mes turime vieningą poziciją, kad tos lėšos neturėtų išsivaikščioti į kitas sritis, bet švietimo reikmės yra labai plačios.
Taip pat, LSA direktorės teigimu, norima, kad nacionalinio susitarimo dokumente būtų nurodyta aiškesnė finansinių galimybių išraiška.
„Nes daugelyje dokumentų yra priimta, kiek reikėtų kelti pedagogų atlyginimus, <...> kokia turėtų būti vadovų lyderystė, mes turėtume tartis dėl visų komponentų, kurie galėtų tą švietimo sistemą keisti į kokybišką pusę“, – 15min sakė ji.
Kol kas didelių ginčių nėra
Kalbinti parlamentarai teigė, kad kol kas didelių ginčų tarp frakcijų atstovų nėra, nes kalbama apie bendrus principus.
Pavyzdžiui, kad ikimokyklinis ugdymas būtų visiems prieinamas, taip pat, kad kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo jo socialinės padėties, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių, turi gauti jo individualius gebėjimus atitinkantį bendrąjį ugdymą.
Trečiasis aptariamas principas – subsidiarumo, siekiama sutarti, kad su švietimu susiję sprendimai būtų priimami tame lygyje, kuriame jie būtų patys efektyviausi.
Kiti principai apima aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų sritis. Kalbama apie mokymosi visą gyvenimą konceptą, skaitmeninę transformaciją.
„Atvirai pasakysiu, aš net stebiuosi, kaip mes lengvai sutariame dėl visų dalykų ir tikrai nebuvo labai aštrių susipriešinimų visais tais klausimais, nes visos partijos ir prieš rinkimus yra deklaravusios švietimą, – pats stebėjosi A.Žukauskas. – Bet aš manau, kad jie atsiras, kai bus svarstomi veiksmai, kaip tie principai įgyvendinami.“
Panašiai mano ir „valstietis“ E.Vaišvila. Pasak jo, šiuo metu yra kalbama apie formuluotes, todėl ir ginčams atsirasti nėra reikalo.
„Aš laukiu tikro veiksmo nacionalinio susitarimo derybų metu, kai pradėsime kalbėti apie realiuosius tikslus ir įgyvendinamąsias priemones, ir kiek mes jų užsibrėšime. Aš neįsivaizduoju, kad gali būti nacionalinis susitarimas, kaip restorano meniu.
Vis dėlto mums reikia labai atsirinkti esminius dalykus ir skirti jiems maksimalų finansavimą, taip pat kitas priemones, kad pasiektume po keturių ar aštuonių metų tam tikroje srityje švietimo proveržį“, – sakė E.Vaišvila.
Aš neįsivaizduoju, kad gali būti nacionalinis susitarimas, kaip restorano meniu.
Jo manymu, reikalinga tartis dėl esminių dalykų, o ne smulkmenų.
Ar suspės iki naujų mokslo metų?
Pagal pirminį planą, susitarimą norima pasiekti iki naujų mokslo metų, tačiau ar bus suspėta, neaišku.
„Darbietė“ I.Kačinskaitė-Urbonienė 15min sakė dėl to turinti abejonių, nors dedamos „didelės pastangos“.
„Natūralu, jog švietimas yra labai plati ir jautri sritis, todėl kiekvienas žodis, principas ir vėliau priemonės, tikslai, turi būti gerai apgalvoti. Norėčiau ir linkiu, kad susitartumėme greičiau, bet klaidų čia negali būti“, – teigė ji.
„Valstietis“ E.Vaišvila mano, kad viskas priklauso nuo derybininkų nusiteikimo ir konkretumo – ar bus bandoma susitarti dėl kelių esminių dalykų, ar detalių.
„Dėl pageidavimų čia galima derėtis dešimtmečiais“, – pridūrė jis.
Konservatoriaus E.Pupinio teigimu, šiuo metu darbas vyksta gana intensyviai, bet kilus nesutarimams dėl konkrečių klausimų, procesas gali užsitęsti.
„Aš manau, kad vis dėlto geriau lėčiau judėti, bet iš tikrųjų padaryti sutarimą ilgalaikį, kad keičiantis kadencijoms, principai būtų išlaikomi, – kalbėjo jis. – Sunku šiandien pasakyti, ar užteks mums laiko, bet aš būčiau linkęs geriau iki naujų metų (spręsti – 15min), negu verstis per galvą ir nesusitarti.“
Savo ruožtu A.Žukauskas teigė, kad darbo tempas galėtų būti ir didesnis. O ar bus laiku pasiektas rezultatas, įtakos turi ir Vyriausybė, kuri apsiėmė šį klausimą kuruoti.
Sunku šiandien pasakyti, ar užteks mums laiko, bet aš būčiau linkęs geriau iki naujų metų spręsti, negu verstis per galvą ir nesusitarti.
Susitarimą dėl švietimo bandė rengti ir ankstesnė Sauliaus Skvernelio Vyriausybė.
Tačiau derybos, svarstant dokumento projektą, užstrigo, susitarimas taip ir nebuvo pasiektas.
