Žiūrėkite spaudos konferenciją:
„Viešoje erdvėje svaidomasi kaltinimais dėl mano habilitacijai skirtos monografijos, nors jokių oficialių paklausimų ar išvadų aš nesu gavęs, nesu informuotas apie jokius vykdomus tyrimus“, – dar prieš prasidedant spaudos konferencijai savo „Facebook“ paskyroje tvirtino P.Baršauskas.
Ar tai reiškia, jog Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, atliekantis rektoriaus mokslinio darbo tyrimą, į „kaltinamąjį“ dar nesikreipė?
„Ne, nesulaukiau jokio kreipimosi. Kaltinimai tik „Facebook“, „Youtube“ vyrauja“, – patikino P.Baršauskas.
Sutaptis su kitais leidiniais – 24 proc.
Tai patikino ir N.Čepulis, pabrėžęs, jog jokio oficialaus kaltinimo dėl rektoriaus plagiavimo universitetas dar nėra sulaukęs.
„Buvo sušauktas neeilinis universiteto valdybos posėdis. Susirinkusi valdyba priėmė tokį sprendimą, jog tai jau nebe rektoriaus reikalas, o viso universiteto reputacijos reikalas. Buvo aišku, kad reikia reaguoti, bet kaip? Reikia KTU akademinės etikos komisijos tyrimo. Pasitelkėme universiteto mokslų vadybą, kuri turi priėmimą prie įvairių duomenų bazių. Gavę medžiagą iš komisijos, ją posėdžių metu ištyrėme“, – spaudos konferencijoje teigė N.Čepulis.
Nerijus Čepulis: „P.Baršausko monografijoje plagiato nėra, bet citavimo problemų rasta“.
Pasak jo, monografija buvo „perleista“ per tarptautinės plagiato patikros sistemą. Paaiškėjo, jog bendra atitiktis tarp monografijos ir kitų leidinių bei publikacijų – 29 proc.
„Nustatytas 5 proc. sutapimas su leidiniais, kurie buvo išleisti po P.Baršausko monografijos. Tad bendra sutaptis – tik iki 24 proc.
Svarbus parametras – koks yra didžiausias atitikmuo su vienu kokiu nors šaltiniu. Atitikimas su vienu šaltiniu – nuo 1 iki 3 proc. Galimas ribas nustato kiekviena leidykla atskirai. Jeigu sutaptis yra iki 20 proc., nekyla klausimas dėl plagiato. Jei šiek tiek daugiau – reikia, kad redaktorius peržiūrėtų tas sutaptis, citatas. Juk iš pradžių tikrina tik robotas.
Taigi gavę šiuo atveju 24 proc. sutaptį, nusprendėme „eiti gilyn“ ir tikrinti, o tą turėtų atlikti nepriklausoma vadybos srities komisija“, – patikros rezultatus pateikė N.Čepulis.
Anot jo, remiantis vien „roboto rezultatais“, plagiato P.Baršausko monografijoje nėra. Plagiatas, tai – situacija, kuomet autorius paima kitų mintis kaip savas. Šiuo atveju taip nebuvo. Tiesa, citavimo problemų rasta. Tad turi būti sušaukta ekspertų komisija, kuri turi atlikti savo tyrimą. Nes roboto sprendimas yra roboto sprendimas, reikia, kad savo išvadas pateiktų tam tikros srities, šiuo atveju – vadybos, ekspertai, kurie perskaitytų kiekvieną monografijos sakinį. Tokios komisijos sudarymas būtų beprecedentis atvejis.
„Yra du monografijos leidimai. Antrajame leidime yra daugiau problemų nei pirmajame. Tokią aplinkybę sužinojau tik vakar. Beje, šios monografijos tyrimas jau buvo atliktas. 2003 m. Lietuvos mokslų taryba atliko šį tyrimą. Išvada buvo palanki rektoriui. Kritikos jokios nebuvo. Tik pagyros. Noriu priminti, jog nereiktų užmiršti likusių procentų, kurie nesutampa su kitais leidiniais – tai rektoriaus mintys“, – P.Baršauską gynė N.Čepulis.
P.Baršauskas: nebijau palikti posto
Kalbėdamas spaudos konferencijoje P.Baršauskas vėl užsiminė apie jo juodinimą viešoje erdvėje. „Puolimas“, pasak jo, jau tęsiasi dvejus metus. Kaltinimai – nuoseklūs, atkeliaujantys iš to paties šaltinio. Tai – aukštojo mokslo reformos pasekmė.
„Vienintelis sakiau, kad Kaune galima turėti vieną tarptautinį konkurencingą universitetą, o tą galima padaryti tik sujungus universitetus. Tuomet ir prasidėjo tas puolimas. Noriu pabrėžti, jog niekuomet nebuvau įsikabinęs į jokius postus, kėdes, pozicijas. Man svarbiausia – tikslai ir idėjos, aukštojo mokslo pertvarka.
Kiti įsivaizduoja, jog vaikausi gero atlyginimo. Koks mano atlyginimas? 3 000 eurų. Kvalifikuotas statybininkas uždirba daugiau. Aš esu pasirengęs atsistatydinti bet kuriuo momentu. Kalbėjau su tarybos pirmininku. Sakiau, jeigu matote, kad gadinu universiteto įvaizdį arba nebenešu jam jokios pridėtinės vertės – nieko nelaukęs išeinu“, – tvirtai rėžė P.Baršauskas.
P.Baršauskas: „Taip, yra ir skaudžių dalykų – supainiotos citatos, pripažįstu. Gal septynios tokios klaidos. Nesužiūrėjau. Kaltas“.
Jis patikino, jog jo sąžinė yra rami. Su plagiatu jo monografija neturi nieko bendro.
„Taip, nusivylęs turiu pasakyti, kad labai daug techninės painiavos yra. Deja, jos nebuvau pastebėjęs ir tuomet. Yra kuriozinių klaidų tarp pirmo ir antro monografijos leidimo. Pavyzdžiui, kaltinama mane, kad nenurodžiau šaltinių, autorių. Viename leidime yra nurodytas šaltinis, kitame – ne. Gal septynios tokios klaidos. Čia gal leidybos problemos. Taip, yra ir skaudžių dalykų – supainioti autoriai: yra citata, o nurodytas kitas autorius. Pripažįstu. Nesužiūrėjau. Kaltas.
Kodėl taip įvyko? Gerai atsimenu, kodėl. Nieko nebuvo elektroninėj erdvėj, viską rankelėmis suvedinėjome. Tuomet rankiodavome sunkiai tas detales, reikalingas sukurti foną – literatūros apžvalgą, kuriame pateiki savo mintis. Viską sudėdavai pirma į literatūros sąrašą, o tuomet jau grįždavai į konkrečias citatas, kurioms priskirdavai autorių. Taip ir kilo problemos dėl tų techninių darbų, dėl kurių kreipiausi tuomet pagalbos. Jų nemažai. Dėl to esu kaltas, nesužiūrėjau“, – paaiškino P.Baršauskas.
Tikina, jog nurodė visus šaltinius
Pasak jo, svarbiausia yra tai, jog per abu leidimus nėra nė vieno šaltinio paimto ir nepažymėto literatūros sąraše. Jis ginasi kitų autorių minčių savomis tikrai nepateikęs, tik gal pasirinkęs klaidingą citavimo būdą, nes klaidų yra. P.Baršausko teigimu, citavimo reikalavimai su laiku griežtėjo.
„Jei būčiau norėjęs ką nuslėpti, tikrai nebūčiau rašęs anglų kalba, nes tai galima lengvai patikrinti programiškai. Jei norėdavai paslėpti, darydavai vertimą ir pateikdavai kaip savo. To nesutikrinsi. O tokių darbų Lietuvoje yra daug. Tad jei tokie esame principingi, pažiūrėkime visą kontekstą, kitų darbus. Tokių klaidų gali būti ir pas kitus.
Girdėjau ir kaltimų, kad aš nusipirkau monografiją. Man sunku į tai atsakinėti, kai žinau, kiek darbo įdėjau, kiek dirbau tarptautinio verslo terpėje.
Mano mintys yra skyrių pabaigoje. O visos habilitacinės mintys – monografijos santraukoje. Joje yra mano originalios mintys. Jei joje rasite „copy paste“, viskas, dedu pareiškimą“, – kalbėjo KTU rektorius.
Jo teigimu, kai kurios leidyklos leidžia atitikmenis su kitais leidiniais – iki 20 proc., kitos – net iki 30 proc. Svarbu, kad nebūtų daug sutapimų su vienu šaltiniu. Jo monografijoje tai sudaro neva tik 3 proc.
„Jei norime Linčo teismo, tai jį gali surengti dabartiniai feisbukiniai komentatoriai. Jei norime nešališkos komisijos vertinimo, tai jos nariai turi žinoti to meto citavimo kultūrą ir jos pokytį. O netaikyti šių dienų reikalavimų 20 metų senumo darbui. Tie nariai turi būti gerai susipažinę su patikros programomis, kontekstu. Jei tokia bus komisija, darykit kad ir ne vieną ekspertizę“, – paklaustas apie galimą ekspertizę, teigė P.Baršauskas.
Leis trečią monografijos leidimą?
Paklaustas, kaip vertintų studento darbą, jei jo sutaptis su kitu leidiniu būtų 24 proc., P.Baršauskas atsakė: „Atitikmenų gali rasti daug, bet turi žiūrėt į turinį. Svarbu yra kontekstas. Kur ta idėja pateikta, kaip? Ar kitų mintys pateiktos tik kaip terpė? Prieš 20 metų nebuvome tokie stropūs kaip šiandieninis studentas. Dar kartą sakau: autoriai visi sudėti literatūros sąraše. Jei norėčiau slėpti, kam dėti? Aš kiekvieną tą autorių atmintinai atsimenu. Gyvenau tuo. Tarptautiniai vadybos principai buvo mano arkliukas.
Šiandien stilius citavimo, reikalavimai skiriasi nuo tų dienų. Pateikti su kabutėm, be kabučių, nurodyti šaltinių sąraše, – visa tai tik citavimo formos. Taip, šiandien tai būtų neleistina. Sutapimas su vieno autoriaus mintimis gali būti nuo 1 iki 5 proc.“.
N.Čepulis patikslino, jog šiandien leidžiama sutaptis su kitais leidiniais iki 15 proc. Jis pasiūlė rektoriui išleisti trečią monografijos leidimą. P.Baršauskas patikino, jog gal ir būtų tai teisinga: nieko nekeičiant iš esmės, ištaisyti tik technines klaidas.
P.Baršauskas sulaukė klausimo ir dėl to, kodėl citavo tik užsienio autorių mintis.
„Juk rašyta apie tarptautinių vadybos principų perkėlimą į Lietuvą, Rytinę Europą. Šioje terpėje nelabai buvo lietuvių darbų. Orientavausi į lyderiaujančius autorius“, – atsakė rektorius.
Skandalas kilo po studento vaizdo įrašo
Plagiavimo skandalas užvirė tuomet, kai rugsėjo 12 d. buvęs KTU magistro studentas Donatas Raščius publikavo vaizdo įrašą, kuriuo įrodinėja ir tvirtina, kad P.Baršausko habilitacijai teiktoje monografijoje „Tarptautinio verslo vadybos principų taikymo ypatybės Vidurio ir Rytų Europos šalyse“ esama plagiato – ištisos pastraipos žodis žodin nukopijuotos nuo užsienio mokslininkų darbų, kai kurie nurašyti teiginiai pateikti kaip autoriaus nuomonė, dalies teiginių autoriai nurodyti klaidingai, į bibliografinį sąrašą kaip šaltiniai įtraukti tokių svetainių kaip Elta.lt, Balticsww.com ar Lda.lt adresai ir pan.
D.Raščiaus veiksmus KTU suskubo išvadinti „organizuotu puolimu“ ir susiejo su „prorusiška veikla“, „propaganda“. Atsakydamas į kaltinimus, galinčius kainuoti jam daktaro laipsnį bei rektoriaus kėdę, pats P.Baršauskas tikino, jog citavimo kultūra Lietuvoje per 15 metų smarkiai keitėsi, tad cituodamas griežtai laikėsi to meto reikalavimų. Jis pažadėjo, kad darbo ekspertizė bus atlikta – monografija bus patikrinta Elektroninio plagiato atpažinimo sistema. Neatmetė jis galimybės ir kreiptis į teismą dėl šmeižto.
„Vadovauju didelei organizacijai. Masė darbo, prioritetai kiti. Neišeičiau iš teismų. Man net tarybos buvo rekomendacija eiti į teismą“, – tikino P.Baršauskas.
Vėliau 15min kalbinti ekspertai aiškino, kad citavimo reikalavimai per laiką iš tiesų kito, tačiau niekada nebuvo taip, kad būtų galima nenurodyti šaltinio – taisyklė, kad būtina pacituoti autorių, galioja šimtmečius.
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), kuriame 2002 metais P.Baršauskui buvo suteiktas habilituoto daktaro mokslo laipsnis, pranešė, kad Baršauskas 2002-aisiais kartu su habilitacijai teikta monografija pateikė „Autoriaus garantiją“ – deklaraciją dėl sąžiningumo, kurioje be kitų dalykų garantavo, kad darbe tiesiogiai ir netiesiogiai panaudotos kitų šaltinių mintys tekste yra pažymėtos.
Aiškindamas susiklosčiusią situaciją tuometinio Habilitacijos komiteto narys Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) prof. Zigmas Lydeka teigė, jog už VGTU 2002-aisiais teiktoje monografijoje skelbtus teiginius atsakingas tik P.Baršauskas – patikrinti dėl plagiato, pasak jo, tuomet nebuvo jokių techninių galimybių.
Dėl KTU rektoriaus monografijos į Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybą kreipėsi Seimo narė Aušra Maldeikienė, D.Raščius tai padarė rugpjūčio pabaigoje. Tarnybai dėl tos pačios monografijos skundą surašė ir buvęs VDU rektorius Algirdas Avižienis.
Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tyrimas dėl P.Baršausko darbo turėtų būti užbaigtas iki rugsėjo pabaigos. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius atlikęs tyrimą ir nustatęs plagiatą galėtų įpareigoti VGTU atšaukti P.Baršauskui suteiktą habilituoto daktaro laipsnį.
