„Mano manymu, švietimo sistemoje trūksta dėstytojų praktikų. T.y. tų profesionalų, kurie dirba versle ir kartu dėsto kursus apie dalykus, kuriuos pažįsta ne tik iš akademinės, mokslinės pusės, o prie kurių iš tiesų dirba“, – sako buvusi Vilniaus universiteto (VU) studentė Anželika Juodokienė.
Tokių dėstytojų/lektorių, pasak jos, yra, tačiau santykis tarp dėstytojų mokslininkų ir dėstytojų praktikų yra tikrai persisvėręs į mokslininkų pusę.
Todėl itin svarbi studijų dalis yra studentų praktika. Anželika karjerą „Danske Bank“ Globalių paslaugų centre (GSL) pradėjo nuo praktikos, dar studijuodama VU organizacinės psichologijos magistrą, o šiuo metu yra mokymosi partnerė, dirbanti globalioje komandoje. Antraisiais magistro studijų metais privalomąją praktiką GSL atlikusi Anželika, norėdama sukaupti daugiau žinių ir patirties, liko papildomai praktikai.
„Per praktiką godžiai griebiausi visų siūlomų darbų, jie paklojo pagrindus dabartinėms mano atsakomybėms. Pvz., tai, kam asistuodavau per praktiką, vėliau tapo mano savarankiškais darbais. Manau, kad praktika padeda šiandieniam darbui, padeda ir platesne nei tik įgūdžiai prasme“, – įsitikinusi buvusi VU studentė Anželika. Anot jos, per praktiką su patikimais ir vis sudėtingesniais darbais užaugo ir profesinis pasitikėjimas savimi, be kurio ji nebūtų ten, kur yra.
Praktika leidžia pamatyti profesijos „virtuvę“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, „Visionary Analytics“ partneris, tyrimų vadovas Žilvinas Martinaitis dėstyti pradėjo doktorantūros studijų metais ir vis dar tebedėsto: „Tad nesakyčiau, kad „atėjau dėstyti“. Veikiau, niekada nemečiau dėstymo ir kartu dirbau privačiame sektoriuje, sprendžiant praktines politikos analizės problemas. Nėra nieko praktiškesnio nei gera teorija ar metodas. Todėl nematau žymios perskyros tarp akademinės veiklos universitete ir praktinių taikomųjų tyrimų: universitete dėstau teorijas ir metodus, kuriuos taikau praktikoje.“ Abi veiklos sritys esą smarkiai papildo viena kitą.
Pavyzdžiui, per seminarus studentai galvoja, kad nagrinėja hipotetinius atvejus, tačiau dažniausiai tai yra realūs atvejai, turintys tik išgalvotus pavadinimus ir datas. „Kita vertus, dėstydamas tobulėju tiek kaip mokslininkas, tiek kaip praktikas“, – priduria Ž.Martinaitis. Praktika, anot jo, studijų metais yra neįtikėtinai svarbi. Tai esą leidžia studentams ne tik pamatyti dominančios profesijos „virtuvę“, bet ir įgyti darbo etikos pagrindų, suprasti, ar tikrai norėtų dirbti šioje srityje.
Praktika studijų metais leidžia studentams ne tik pamatyti dominančios profesijos „virtuvę“, bet ir įgyti darbo etikos pagrindų, suprasti, ar tikrai norėtų dirbti šioje srityje.
„Kokybiška praktika taip pat leidžia įgyti praktinių gebėjimų. Pavyzdžiui, daugybė studentų yra skaitę apie interviu ar apklausų metodus, tačiau niekada to nėra „iš tikro“ darę – tik taikant žinias paaiškėja, ko iš tikrųjų pavyko išmokti. Žinoma, šioje srityje vis dar daugybė problemų“, – sako VU TSPMI docentas. Įmonės, pasak jo, skundžiasi, kad universitetų absolventai neturi praktinių gebėjimų, o pačios ne visada pakankamai investuoja į praktikantų mokymą. Taip pat visiems esą trūksta informacijos – praktikantai, rinkdamiesi praktikos vietas, nežino, ko tikėtis, įmonės ne iki galo supranta praktikantų lūkesčius, o universitetui sunku išmatuoti praktikų vertę ir kokybę.
Vilniaus universiteto ryšių su visuomene specialistas Ervinas Spūdys sutinka, kad su panašiais iššūkiais susiduria dauguma pasaulio aukštųjų mokyklų, kadangi palaipsniui pereinama prie į studentų poreikius orientuoto mokymo paradigmos, kada vis daugiau atsakomybės už jų studijų procesą suteikiama patiems studentams, skatinamas savarankiškas kompetencijų bei gebėjimų ugdymasis įgytas teorines žinias derinant su praktika.
Stengiasi pritraukti profesionalus
VU studentams esą siekiama suteikti aukščiausią galimą studijų kokybę, tad stengiamasi pritraukti ir dėstytojus praktikus, kurie būtų savo srities profesionalai.
„Dar praėjusiais metais ėmėmės papildomų žingsnių tam skatinti – įvertinę stipriausių užsienio universitetų patirtį, įsteigėme partnerystės profesoriaus ir partnerystės docento pareigybes“, – teigia E.Spūdys.
Jomis esą siekiama suteikti tinkamą universitetinį statusą mokslinio darbo nevykdantiems specialistams ir pritraukti patyrusius diplomatus, verslo, viešojo sektoriaus, IT ir kt. sričių ekspertus, kurie su studentais dalytųsi būtent praktiniais įgūdžiais.
Praktikos privalomos
Anot E.Spūdžio, darbo praktikos per studijas yra privalomos ir bakalauro ar vientisųjų studijų programose siekia ne mažiau nei 15 kreditų.
„Jų metu studentai įgyvendina konkrečias užduotis, siekia pritaikyti įgytas žinias, analizuoti ir vertinti per praktiką iškylančias situacijas, įgyja realaus darbo patirties, įsivertina, kokios veiklos sritys jiems labiau patinka ir kur save matytų po studijų“, – sako E.Spūdys.
Taip pat jų metu ir praktikai pasibaigus iš studentų ir iš darbdavių renkamas grįžtamasis ryšys vėliau esą padeda modeliuoti studijų programų turinio sandarą, atsižvelgiant kartu ir į darbdavių lūkesčius.
