Pakoreguoti Administracinių nusižengimų kodeksą ir numatyti nuobaudas už paslaugas, kai siūlomasi parengti mokslo darbą ar jo dalį, prieš keletą metų pasiūlė Seimo konservatoriai Mantas Adomėnas ir Gabrielius Landsbergis.
„Šiuolaikinės technologijos ypač palengvino informacijos prieinamumą, įsigijimą ir platinimo galimybes, todėl būtina numatyti administracinę atsakomybę už informacijos, skatinančios akademinės etikos ar procedūrų pažeidimus, rengimą, pateikimą ir skelbimą viešai“, – aiškinamajame projekto rašte dėstė Seimo nariai.
Numatė galimybę skirti įspėjimą, baudas
Administracinių nusižengimų kodekso pataisas Parlamentas patvirtino praėjusių metų gegužę ir už informacijos, kuria siūlomos mokslo ar studijų darbo (ar jo dalies) projekto rengimo paslaugos, viešą paskelbimą numatė galimybę skirti įspėjimą, 100–200 eurų baudą fiziniams asmenims arba 300–600 eurų baudą juridiniams.
Praėjus metams nuo pataisų įsigaliojimo, internete vis dar lengva rasti asmenų, besisiūlančių „profesionaliai“ parašyti kokį nors mokslo darbą. Kai kurios svetainės tituliniuose puslapiuose skelbiasi tik padedančios rašyti tokius darbus, tačiau panaršius giliau matyti, kad jų darbuotojai esą gali „individualiai parinkti“ darbo literatūrą, atlikti jos analizę, reikiamus tyrimus, skaičiavimus, o tada – „suformuoti galutinį teksto variantą“.
Tokiose svetainėse nėra jokių vardų ir pavardžių – nesuprasi, kam jos priklauso, kas jas sukūrė arba kas konkrečiai rašo tuos mokslinius darbus. Jose taip pat nėra asmeninių telefono numerių, adresų, iš kur teikiamos paslaugas, ar kas jas teikia – gal kokia įmonė, o gal ne. Čia galima tik užpildyti formą, kur reikia pateikti asmeninius ir kontaktinius duomenis bei pageidavimus dėl mokslo darbo.
Panaršius tokiuose puslapiuose kaip Skelbiu.lt ar Speros.lt galima rasti ir atskirų skelbimų, kur gyventojai siūlosi parengti tam tikrų temų, pobūdžio darbus. Skelbimai taip pat be vardų ir pavardžių, tačiau kai kur galima aptikti telefono numerį, atsekamas ir IP adresas.
Teisę pradėti tyrimus, surašyti administracinių nusižengimų protokolus ir reaguoti į tokius skelbimus turi Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba. 15min pasidomėjo, kaip jai tai sekasi daryti.
Pradėtas vienas tyrimas
Tarnybos vyriausioji patarėja Kristina Pažusytė nurodė, kad nuo 2019-ųjų gegužės dėl siūlymo parengti mokslo darbą pradėtas vienas tyrimas.
Kodėl tik vienas?
Tarnyba, pasak vyriausiosios patarėjos, tyrimus pradeda gavusi pranešimą, aktą ar kokį kitą dokumentą, kai apčiuopiami nusižengimo požymiai. Tyrimą tarnyba gali pradėti ir savo iniciatyva, tačiau K.Pažusytė leido suprasti, jog tam trūksta resursų.
„Tarnybos pareigūnai turi teisę pradėti tyrimą ir savo iniciatyva, tačiau tyrimo efektyvumą sąlygoja tiek informacijos, duomenų (Administracinių nusižengimų registras) panaudojimo galimybės, tiek ir žmogiškieji ištekliai“, – teigė ji ir pridūrė, kad 2019-aisiais registruojant nusižengimą Administracinių nusižengimų registre kilo ir techninių nesklandumų.
K.Pažusytė pažymėjo, jog Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba veikia srityje, susijusioje su mokslo ir studijų institucijų veikla, o asmenys, kurie siūlosi parengti mokslo darbus ir kuriems gresia administracinė atsakomybė, gali ir nepriklausyti akademinei bendruomenei. Dėl to, pasak jos, tarnybai būtų tikslinga bendradarbiauti su policija.
Ši idėja minima ir 2019 metų Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos veiklos ataskaitoje.
„Atsižvelgiant į kontrolieriaus atsakomybės teisinį reglamentavimą, Administracinių nusižengimų kodekso 123 straipsnio 2 ir 3 dalių taikymas turėtų būti priskirtas ir kitiems subjektams, pavyzdžiui, policijai“, – rašoma joje.
Ragina ministeriją imtis spaudimo
Vertindamas metų laikotarpio rezultatus, pataisų iniciatorius M.Adomėnas tikino, jog nauja Administracinių nusižengimų kodekse numatyta tvarka realybėje akivaizdžiai netaikoma. Kad būtų kitaip, jo įsitikinimu, reikia, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija veiktų aktyviau ir paspaustų Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybą.
„Ministras turėtų būti suinteresuotas, kad plagijavimo nebūtų. Tai vienas iš dalykų, kuris smarkiai pakerta pasitikėjimą tiek mūsų švietimo sistema, tiek mūsų vertinimais, kuriamo mokslo kokybe, jeigu galima nusipirkti mokslinius darbus“, – dėstė politikas.
Panašu, tarnybos argumentai aiškinant, kodėl pradėtas tik vienas tyrimas dėl mokslo darbų rengimo, jo neįtikino.
„Ištekliai paprastai būna pasiteisinimas, kai nėra valios ir noro. Mums prieš metus atrodė, kad jau to įstatymo priėmimas ir sugriežtinimas yra pakankamai aiškus signalas, jog reikia tuo užsiimti, bet akivaizdžiai reikia didesnio spaudimo iš suinteresuotos ministerijos. Tik taip, turbūt, galima pasiekti, kad kontrolierius imtųsi kažką daryti“, – svarstė M.Adomėnas.
Kovą patiki aukštosioms mokykloms
Pasiteiravus, kas galėtų padėti užkardyti bandymus parduoti ir pirkti mokslo darbus, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atsakomybę už tai priskyrė aukštosioms mokykloms.
„Nesąžiningo darbų rašymo problema visų pirma yra akademinė, tad geriausias realus būdas su ja kovoti yra aukštųjų mokyklų rankose.
Dėstytojai neabejotinai gali atpažinti akademinio nesąžiningumo atvejus ir juos užkardyti.
Aukštosios mokyklos, kurioms rūpi akademinio sąžiningumo klausimai, su akademiniu nesąžiningumu sėkmingai kovoja ir šiuo metu. Kartu su studentu viso baigiamojo darbo rengimo metu dirbantys dėstytojai neabejotinai gali atpažinti akademinio nesąžiningumo atvejus ir juos užkardyti“, – atsakyme 15min dėstė ministerija.