– Klaipėdos valstybinė kolegija – vienintelė galimybė Vakarų Lietuvoje įgyti maisto srities specialisto aukštąjį išsilaimimą. Kuo šios studijos išskirtinės?
– Realizuodami Maisto technologijų studijas pirmiausiai orientuojamės į regiono poreikius. Čia koncentruojasi dauguma Lietuvos žuvies perdirbimo įmonių. Joms nuolat reikia šią sritį išmanančių specialistų. O mes kaip tik ir galime maisto technologams pasiūlyti žuvų produktų technologijos specializaciją. Nesižavintys žuvies perdirbimu gali rinktis maisto saugos specializaciją ar viešojo maitinimo technologijas.
– Į maisto technologijų mokslus ryžtasi kibti ne tik mokyklų suolus ką tik baigę abiturientai, o ir kurį laiką dirbantieji maisto srityje. Kokie nemenkos patirties turinčių specialistų lūkesčiai renkantis šias studijas?
– Patirties maisto gamybos srityje jau turintieji mieliau renkasi ištęstines studijas. Pastebime, kad šie studentai pieš kurį laiką yra įgiję virėjo profesiją, tačiau nori kopti karjeros laiptais, turi ar planuoja kurti savo verslą. Tobulėti juos skatina Europos Sąjungos reikalavimai maisto saugai ir ženklinimui. Jie kasmet vis griežtesni, tad, norint pagaminti sveiką ir saugų gaminį, reikia gilesnių žinių.
– Maisto technologijų studijos patrauklios ir užsienio studentams. Su kokiais iššūkiais susiduria iš svetur atvykę studentai?
– Mūsų studentai lietuvaičiai aktyviai dalyvauja studijų mainų programose ir praktikai renkasi įvairias šalis: Turkiją, Graikiją, Portugaliją, Latviją. O štai pas mus daugiausiai jaunuolių atvyksta iš Lenkijos ir Turkijos. Čia jie susipažįsta su pažangiausiomis mūsų įmonėmis, kuria naujus gaminius, naudodami ne tik vietos žaliavas, o ir atsivežtas iš savo gimtų kraštų. Puikus pernykštis pavyzdys, kuomet kolegijos laboratorijoje buvo pagaminti ožkos pieno ledai su salepu – orchidėjos šaknų milteliais. Turkijoje dar nėra išvystyta ekologiška maisto gamyba, tad užsienio studentai mokslus Klaipėdos valstybinėje kolegijoje ypatingai vertina.
– Studijos neapsiriboja teoriniame lygmenyje. Studentai daug laiko praleidžia laboratorijose. Ar iš čia atliekamų eksperimentų gimsta produktai maisto rinkai?
– Jau du kartus dalyvavome tarptautinėje Agrobalt parodoje. 2014 metais mūsų laboratorijoje baltyminį batonėlį sportininkams išradęs studentas laimėjo diplomą, o 2016 metais antrakursė sukūrė žuvies trapučius su jūros dumbliais ir išplėšė aukso medalį. Prieš porą metų mūsų studentų komanda Baltarusijoje laimėjo geriausios virtuvės nominaciją. Šalia kūrybingų studentų privalo pasitemti ir dėstytojai. Pernai jie sukūrė 10 funkcionaliųjų batonėlių receptūrų iš vietinių žaliavų ir maisto pramonės šalutinių produktų.
– Maisto pramonei būdingi nuolatiniai pokyčiai. Jie, matyt, daro įtaką ir studijų programos turiniui?
– Šiandien vartotojai ieško natūralesnių, sveikesnių produktų, tad būsimų technologų užduotis – sukurti kuo daugiau sveikatai palankesnių gaminių: su mažesne cukraus, sočiųjų riebalų koncentracija. Siekiama, kad gaminiuose būtų kuo daugiau skaidulų, o sintetiniai konservantai būtų pakeisti natūraliomis veikliosiomis medžiagomis. Mes skatiname studentus maisto gamybai naudoti lietuviškas žaliavas, mažinti atliekų kiekius, naudoti tausojančias technologijas.
– Vienas svarbiausių studijų kokybę liudijančių rodiklių – absolventų įsidarbinimas. Kur kolegijos išleisti maisto technologijų specialistai įprastai įsidarbina.
– Mūsų duomenys rodo, kad dažniausiai absolventai įsidarbina kokybės vadovais, meistrais, technologais žuvies ar mėsos perdirbimo, duonos ir konditerijos įmonėse, gamybos vadovais ar šefais viešojo maitinimo įmonėse. Net penki pernai studijas baigę jaunuoliai dirba pagal specialybę užsienyje. Kolegijos suteikiamas išsilavinimas ypač padėjo absolventams, kurie nėrė į savo verslą: kepa tortus, gamina ir rinkai tiekia kitus konditerijos gaminius. Čia jiems praverčia ne tik maisto gaminimo srities žinios, o ir kolegijoje diegiami verslumo pamatai.
Daugiau apie studijas Klaipėdos valstybinėje kolegijoje http://www.kvk.lt/
