Šiandien L.Kojala yra vienas žymiausių politologų Lietuvoje, kurio karjeros kelias, galima sakyti, prasidėjo po lemtingo įvykio. Linas prisimena, kuomet vienuoliktoje klasėje jam pasitaikė galimybė dalyvauti moksleivių susitikime su tuometiniu Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi.
„Iki galo nežinojome, ar prezidentas ras mums laiko, ar tik apsilankysime prezidentūroje, tačiau įvyko valandos pokalbis, kuris buvo labai šiltas, draugiškas. Nors prezidentas buvo po kelionės, tikriausiai šiek tiek pavargęs, bet nuoširdžiai ir išsamiai atsakinėjo į mūsų tuomet dar, tikėtina, naivius ir paprastus klausimus. Po šios pažinties supratau, kad noriu giliau suvokti, kas yra politinės institucijos, kas yra prezidentas, kokią jis turi įtaką... Tai buvo lūžis, paskatinęs mane rinktis būtent politikos mokslų studijas“, – pasakoja pašnekovas.
Politologas džiaugiasi, kad gyvenime susidėliojo būtent taip, jog studijuoti pasirinko dalyką, kuris jį išties domino, todėl visada jautėsi „savo valtyje“.
„Manau, kad labiausiai sekasi tada, kai tu iš tiesų domiesi tuo, ką darai, kai supranti, kad studijos nėra tik juodas darbas – tai kartu ir tavo laisvalaikis, tiesiog dalis tavęs. Kai artima širdžiai, nuoširdžiai domina, natūralu, kad tai seksis, gims vis daugiau idėjų ir iniciatyvų. Kam pavyksta atrasti tokį savo kelią, tikiu, kad iš to išeina didelis potencialas“, – sako Linas, tapęs vienu iš „Tūkstantmečio vaikų akademijos“ lektorių.
Nesiekia būti nuomonės formuotoju
L.Kojala – aktyviai sekamas socialiniuose tinkluose, o jo pasisakymai domina skirtingas auditorijas. Politologas atvirauja, kad tikslo tapti madingu nuomonės formuotoju neturėjo – tokią veiklą pradėjo prieš bene septynerius metus tiesiog tikėdamas, jog ji prasminga.
„Niekada nebandžiau dirbtinai augintis sekėjų auditorijos, veltis į skandalingas istorijas ar rašyti kontroversiškai. Mano niša – tarptautiniai santykiai, domiuosi valstybių užsienio politika, saugumo situacija. Kadangi tam skiriu labai daug laiko skaitydamas knygas, žiūrėdamas reportažus ir sekdamas aktualijas, matau prasmę susisteminta informacija pasidalinti, pateikti ją platesniam žmonių ratui. Tas faktas, kad natūraliai susibūrė nemaža grupė sekėjų, tik patvirtina, jog poreikis koncentruotai, aktualiai informacijai – didelis“, – sako L.Kojala.
Iki pandemijos lektorius savo žiniomis dalijosi su įvairių šalies regionų mokyklų moksleiviais – su jais kalbėdavosi apie Europos ir JAV politiką, apskritai apie tarptautinius santykius bei politologijos studijas: „Manau, kad gausiai susirinkdavusios auditorijos yra įrodymas, kad susidomėjimas šia sritimi – didelis. Tikiu, kad tiems, kuriems buvo įdomu, padėjau susiorientuoti, o kitiems galbūt suprasti, kad tai – ne jų kelias. Abu variantai – teisingi.“
„Tūkstantmečio vaikų akademijoje“ vyksiančių „Įdomiųjų menų ir politikos mokslų“ paskaitų metu Linas jaunimui pasakos apie svarbiausias tarptautinių santykių tendencijas. Kokia yra JAV užsienio politika ir kodėl jos vaidmuo toks svarbus pasaulyje? Kaip suprasti ir kodėl tokie reikšmingi JAV ir Kinijos santykiai? Su kokiais iššūkiais susiduria Europos Sąjunga ir kokia ten Lietuvos pozicija? Galiausiai – kokie didžiausi dezinformacijos pavojai ir kaip nepakliūti į jų pinkles. Tikslas – po šio paskaitų apie pasaulio valdymo sistemą ciklo kasdienes žinias stebėti kitomis akimis: žinant ir kontekstą, ir reikšmę.
„Rasti kalbą su jaunimu – nemenkas iššūkis, kurį bandau įveikti suprasdamas, kad turbūt visi moksleiviai yra kažką girdėję apie Vladimirą Putiną ar Donaldą Trumpą, kažką matę televizijos ekranuose apie įvykius Baltarusijoje, taigi mano užduotis apie „kažkur girdėtus dalykus“ papasakoti plačiau. Noriu parodyti, kodėl tai svarbu ir jiems, kodėl reikia suprasti platesnį įvykių kontekstą“, – sako pašnekovas.
Politologas svarsto – tam, kad su konkrečia sritimi supažindintum plačiau, nebūtina žongliruoti sudėtingais moksliniais terminais, – kartais daug svarbiau rasti įdomių informacijos pateikimo būdų, pavyzdžiui, interaktyvumo, gero vizualinio turinio, kuris padėtų suprasti ir įsiminti informaciją.
„Be to, tai neturi būti lektoriaus monologas. Visada džiaugiuosi, kai išgirstu įdomių klausimų, kai jaunimas pasidalija, iš kur ir kokia informacija juos sudomina. Tai proga ir man pačiam geriau suvokti, kokioje informacinėje erdvėje gyvena šiuolaikinis jaunimas, kas jiems atrodo aktualu, galiausiai, kokios mintys ir emocijos jiems kyla dėl to, ką jie mato ir girdi. Taigi lektoriaus ir klausytojų sėkmė, mano akimis, yra abipusis dalijimasis“, – įsitikinęs L.Kojala.
Prieš kelerius metus jis atliko stažuotę Harvardo universitete. Prestižinė aukštojo mokslo institucija paliko didelį įspūdį, dovanojo neįkainojamų pamokų bei patirčių.
„Manau, reikia pasiryžti siekti kiek įmanoma daugiau, nepabijoti vardų, tolimų valstybių, o patikėti savo jėgomis ir manyti, kad net ir Harvarde kažkas atvykęs iš Lietuvos gali rasti savo vietą, būti įdomus, daug papasakoti, o ne tik išgirsti. Būdamas ten daug išmokau, užmezgiau naudingų kontaktų, supratau, kaip dėstoma viename geriausių pasaulio universitetų, susipažinau su profesoriais, studentais, be to, surengiau paskaitas apie Baltijos šalis tuo parodydamas, kad mes esame įdomūs, aktualūs. Ir vėlgi – tai nėra vieno kalbėjimas visiems, tai nuolatinis dialogas“, – patikina.
„Tūkstantmečio vaikų akademijos“ „Įdomiųjų menų ir politikos mokslų“ paskaitose patirtimi bei žiniomis taip pat dalinsis ne vienas savo srities profesionalas: politikas, diplomatas Linas Linkevičius, žurnalistas Dovydas Pancerovas, Vilniaus licėjaus muzikos mokytojas Ričardas Jankauskas, istorikas, mokytojas dr. Mindaugas Nefas, dainininkas Vidas Bareikis, kūrybininkė Dovilė Filmanavičiūtė ir kiti.
„Politika, norime mes to ar nenorime, veikia kiekvieno iš mūsų gyvenimus. Net ir tie, kurie sako, kad jiems visiškai neįdomu, neseka žinių, nesigilina į tarptautines naujienas, turėtų suprasti – procesai, kurie vyksta, turi tiesioginį poveikį – mūsų valdžiai, ekonomikai, saugumui, o tai reiškia, kad bet kokiu atveju paliečia ir jus patį. Bandau pasakyti kad tai, kas atrodo labai tolima ir neaktualu, iš tiesų turi būti bent kažkiek pažįstama, nes globalūs pokyčiai užklups netikėtai ir, prisitaikyti jiems jau įvykus, gali būti pernelyg sudėtinga. Užtenka suprasti pagrindines tendencijas, kad nepasiklystumėte sudėtingame ir nuolat kintančiame pasaulyje“, – šypteli L.Kojala.
Akademija, kurioje norisi mokytis
„Tūkstantmečio vaikų akademija“ – tai savaitinė dienos stovykla su fantastiškais lektoriais: mokslininkais, dėstytojais, meno ar verslo profesionalais. Rekomenduojamas akademijos studentų amžius yra 13–19 metų.
Išsirink sau įdomiausią savaitinės sesijos temą: „Įdomioji fizika ir gyvybės mokslai“ arba „Įdomieji menai ir politikos mokslai“. Tavęs lauks bent dešimt fantastiškai įdomių ir naudingų paskaitų iš pasaulinio lygio lektorių.
Mokytis turi būti smagu, todėl akademijos studentai mėgausis ir naujomis pažintimis su smalsiais bendraminčiais, kvizais, žaidimais, vakarėliais ir muzika kasdien, tad tavęs lauks muzikinis apšilimas ir įvairios staigmenos. „Tūkstantmečio vaikų akademijoje“ atrask savo supergalią: mokslą, žinias ir protą!
Susitiksime Vingio parko estradoje Vilniuje ir Nemuno saloje prie „Žalgirio arenos“ Kaune. Visur tavęs lauks atviros lauko erdvės su galimybe pasislėpti nuo lietaus ar kaitrios saulės. Laikysimės nustatytų saugumo reikalavimų.
Penkių dienų DIENOS STOVYKLA – tik 58 Eur, daugiau informacijos www.tukstantmeciovaikuakademija.lt
