Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos statistiniais duomenimis, 2030 m. slaugytojų, gydytojų bei akušerių trūkumas pasaulyje gali siekti net iki 9,9 mln. Tuo metu Lietuvoje ši statistika yra kur kas prastesnė – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) parengtas tyrimas rodo, kad iki 2028 metų šalyje trūks apie 7350 slaugytojų.
Vis dėlto šie skaičiai gali pasikeisti dėl pastarųjų metų – netikėtai užklupusi pandemija bei kiti šalį krečiantys įvykiai paskatino didesnį slaugytojų poreikį. Tad panašu, kad norinčių tapti slaugytojais žmonių skaičius artimiausiu metu tikrai augs. Šiuos nedidelius, tačiau vis labiau matomus pokyčius pastebėjo ir Socialinių mokslų kolegijos (SMK) Kauno filialo studijų programos vadovė Alma Zažeckienė.
„Galiu pasidžiaugti, kad Socialinių mokslų kolegijoje bendrosios praktikos slaugos studijas pirmąjį kursą baigė 100 studentų, tai rodo, kad profesija yra populiari ir daug jaunų žmonių ją renkasi“, – sako studijų programos vadovė.
Slauga susidomi vis daugiau žmonių
3,5 metų trunkanti SMK bendrosios patikros slaugos studijų programa pritraukia ir įvairų išsilavinimą bei darbą turinčius studentus – ateina mokytis paramedikai, slaugytojų padėjėjai, mokyklą baigę absolventai, kosmetologijos žinias įgiję specialistai ir dar daugelis kitų.
„Būsimi studentai, kurie svarsto, abejoja, ar rinktis šią specialybę, kolegijoje gali gauti konsultaciją. Suteikiame galimybę pamatyti mokymo ir praktikos auditorijas. Jau pirmaisiais metais studentai realiai suvokia, ar tikrai pasirinko tai, ką norėjo“, – tikina A.Zažeckienė.
Studijų programos vadovė mano, kad nauji studentų srautai gydymo įstaigose užpildys darbo vietas, kurias dėl užgriuvusio darbo krūvio pandemijos metu paliko vyresnio amžiaus darbuotojai.
„Pastebime, kad trūksta jaunesnio amžiaus slaugytojų, kurie galėtų pakeisti vyresnius kolegas. Ne paslaptis, kad slaugytojų trūkumą lemia ir tai, kad mokslus baigę specialistai išvažiuoja dirbti į užsienį“, – apie praeityje užgriuvusias problemas kalba A.Zažeckienė.
Kalbėdama apie į užsienį išvykusius kolegas, pašnekovė iškart pabrėžia, kad tai nereiškia, kad Lietuvoje šią profesiją gali rinktis bet kas. Darbuotojas turi turėti tam tikras savybes, kurios pasižymi empatijos jausmu, begaliniu atsakingumu, pareigingumu ir sąžiningumu.
„Slaugytojo žmogiškosios savybės lemia norą padėti pacientui ir įveikti kylančias problemas. Jau pirmojo kurso studentai ruošiasi praktikai – mokosi suleisti injekcijas, atlikti gaivinimą, difuzijas, kad galėtų antrame semestre atlikti praktiką įvairiose šalies gydymo įstaigose“, – sako studijų programos vadovė.
Darbuotojas turi turėti tam tikras savybes, kurios pasižymi empatijos jausmu, begaliniu atsakingumu, pareigingumu ir sąžiningumu.
Neretai nutinka ir taip, kad žmogiškųjų savybių išmokstama ir studijų metu. SMK dėstytojas Viljaras Reigas pasakoja, kad studentai pirmame kurse susipažįsta su bendrosios praktikos slaugos pagrindais, funkcijomis, atsakomybėmis, įgyja žinių įvertindami paciento būklę, mokosi sudaryti slaugos planą.
„Būsimi slaugytojai nori išmokti priimti savarankiškus sprendimus susijusius su sveikatos priežiūra, nori padėti pacientui, kai kurie matė slaugomą artimą žmogų šeimoje“, – paaiškina V.Reigas, pridėdamas, kad dalis studentų susiduria ir su baime pirmą kartą prisiliesti prie paciento kūno.
Studijos, griaunančios stereotipus
Visgi didžiausia problema, pasak A.Zažeckienės, yra visuomenės neteisingai suformuota nuomonė, kad slaugytojomis gali tapti tik moterys. Šį nusistovėjusį stereotipą reiktų keisti, nes studijų programa populiari ir tarp vyrų.
„Drąsiai galiu teigti, kad trijuose padaliniuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje studijuoja ir vaikinai. Šią profesiją renkasi ir paramedikai, kurių specialybė tradiciškai yra vyriška. O pradėję studijuoti jie nori kelti savo kvalifikaciją. Manau, kad vyrų sulauksime ir dar daugiau“, – įsitikinusi A.Zažeckienė.
Dabar slaugytojo profesija jau nepriklauso vienai lyčiai.
SMK dėstytojas V.Reigas pabrėžia, kad vyrų šioje srityje reikia ir dėl fizinės jėgos – neretai pasitaiko atvejų, kai tenka pakelti ligonį, tačiau slaugytojos ne visada susidoroja su šia užduotimi.
„Kai aš studijavau, buvo tik keli vaikinai, bet vyrai šiame darbe labai reikalingi, nes gali būti ir fiziškai sunku, kai tenka ligonį pakelti, atlikti gaivinimo veiksmus, ypač teikiant skubiąją pagalbą. Dabar slaugytojo profesija jau nepriklauso vienai lyčiai. Tai savarankiškas specialistas, turintis visas galimybes išreikšti save“, – teigia V.Reigas.
Iš paskaitų – tiesiai į darbą gydymo įstaigoje
Tikrieji būsimojo slaugytojo gabumai pradeda matytis praktikos metu. Studijų programos vadovė A.Zažeckienė džiaugiasi, kad susilaukia tik gerų atsiliepimų apie kolegijos studentų darbą gydymo įstaigose. Kolegija turi bendradarbiavimo sutartį su pirmo, antro ir trečio lygio ligoninėmis, poliklinikomis, ambulatorijomis, reabilitacijos centrais, senelių ir slaugos namais Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
„Platus socialinių partnerių tinklas suteikia galimybę studentams atlikti praktiką, o baigus studijas ir įsidarbinti“, – teigia A.Zažeckienė.
Studijų metu studentai turi galimybę susipažinti ir su skirtingomis slaugos specializacijomis – tai suteikia galimybę pajausti, kuri sritis labiau domina.
„Pirmąjį kursą baigę studentai gali dirbti slaugytojo padėjėjais. Slaugytojas darbo visada ras, nes tai labai reikalinga ir perspektyvi specialybė. Jei nori save realizuoti, nebijai iššūkių ir bendravimo - šis darbas skirtas tau“, – mano SMK dėstytojas V.Reigas.
Kartais studentai nė neįtaria, kad naujos kompetencijos gali būti reikalingos įvairiose vietose. Pasak A.Zažeckienės, tam tikruose gydymo įstaigų skyriuose reikalingos ir papildomos specializacijos bei kvalifikacijos. Pavyzdžiui, studentai savo darbo įgūdžius gali išbandyti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, socialinių paslaugų institucijose, neįgalių žmonių globos namuose, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse, senų ir neįgalių žmonių pensionatuose ir daugelyje kitų vietų.
Tobulėjančios technologijos ir pozityvūs pasikeitimai
Slaugytojų darbo pobūdį sparčiai keičia ir tobulėjančios technologijos. Studijų programos vadovė pastebi, kad tai skatina darbuotojus mokytis ir naujų įgūdžių.
„Šiuolaikinis slaugytojas turi dirbti sparčiau nei anksčiau, nes gyvename technologijų amžiuje. Slaugos priemonės tobulėja, todėl reikia nuolat mokytis, kelti savo kvalifikaciją, domėtis naujovėmis, kurios sparčiai žengia į gydymo įstaigas bei yra pritaikomos praktiškai“, – teigia A.Zažeckienė.
Svarbiausias pokytis yra tai, kad nuo gydytojo darbo priklausomas darbuotojas tampa savarankišku specialistu.
SMK dėstytojas V.Reigas sako, kad pastaraisiais metais sveikatos priežiūroje įvyko ir kitokių pozityvių pasikeitimų. Jo manymu, būtent šie pokyčiai galėtų tapti puikia priežastimi rinktis šią profesiją.
„Svarbiausias pokytis yra tai, kad nuo gydytojo darbo priklausomas darbuotojas tampa savarankišku specialistu, galinčiu priimti kai kuriuos sprendimus, skirti kai kuriuos medikamentus ar pratęsti jų vartojimą, teikti būtinąją pagalbą, sudaryti paciento priežiūros planą ir atlikti kitas savarankiškas funkcijas“, – apie naujovę kalba SMK dėstytojas.
A.Zažeckienė, pristačiusi pasikeitusią studijų programą ir jos teikiamas galimybes, drąsina studentus rinktis slaugos studijas ir pasinaudoti galimybe mokytis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. „Erasmus+“ programa studentams suteikia progą kiekvieną semestrą tobulinti savo žinias ir užsienyje. O jei 3,5 metų bus per mažai, jis drąsiai kviečiamas mokslus pratęsti antrosios pakopos magistrantūros studijose.
