Mokymosi ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2017“ moksleiviai iš visos Lietuvos žvalgosi kur stoti, o universitetai ir kolegijos bando sudominti atėjusius. Didžiausia šių metų stojamųjų naujovė – Švietimo ir mokslo ministerija nustatytas mažiausias konkursinis balas stosiantiems į valstybės finansuojamas vietas: universitetuose – ne mažiau nei 3, kolegijose – ne mažiau nei 1,6 stojamojo balo.
Tačiau ministerija tikisi, kad su mažesniais balais aukštosios mokyklos nepriims ir tų moksleivių, kurie patys mokės už mokslą, siekiant studijų kokybės.
„Mes stengsimės finansiškai skatinti tuos kurie laikysis kartelės ir valstybės nefinansuojamose vietose. Žiūrint į ateitį ir taip pat diskutavome su rektoriais ir kolegijų direktoriai kitiems metams ketiname kelti kartelę iki 4 universitetams ir iki 2 kolegijoms“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Populiariausi universitetai aukštesnės kartelės nebijo.
Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Petras Baršauskas įsitikinęs, kad koeficientą dar reikia didinti, jeigu norime tarptautiniu mastu konkurencingo aukštojo mokslo.
Tačiau yra ir tokių universitetų, kurie atsargiai žiūri net į ministrės planus kitąmet kartelę kelti iki 4 balų.
„Dar trejetas yra visiškai priimtina, bet, jei balą kelsime aukščiau, tuomet turėtų lydėti mokyklų lygio išlyginimas. Kad nepadarytumėm taip, jog vien dėl to, kad jaunuolis ar jaunuolė gyvena labiau nutolusiame regione ir vien dėl to negali patekti į universitetą ar kolegiją,“ – nuogąstavo Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis.
Nei švietimo ir mokslo ministrė nei premjeras neatsako į klausimą, ar vasarą, kai abiturientams reiks galutinai apsispręsti kur stoti, jau bus aišku, kurie universitetai Lietuvoje išliks po jų paskelbtos aukštojo mokslo reformos, per kurią valstybinių universitetų skaičių planuojama sumažinti.
„Aš manau, kad kol kas reikia studentams rinktis tas programas ir tas studijų kryptis, kur jiems širdis sako, kad čia yra mano pašaukimas. Nebus taip, kad jie įstoja ir bus uždaryta studijų programa. Jie gali įstoti į vieną aukštąją mokyklą, bet pabaigs stipresnį, geresnį ir solidesnį universitetą“, – sakė premjeras Saulius Skvernelis.
Atėjusiųjų pasižvalgyti po parodą moksleivių dar neaiškios reformos kryptys nuo noro studijuoti Lietuvoje neatbaido.
Beje, pabaigusiems profesines mokyklas su pagyrimu ir pasirinkusiems tą pačią studijų kryptį universitete, bus pridėtas vienas konkursinis balas. Pusė balo bus pridėta atlikusiems privalomą karinę tarnybą arba karinius mokymus, tačiau ne į visas programas. Kokias – vėliau nustatys aukštosios mokyklos.
