Šioje situacijoje didelį vaidmenį atlieka tėvai, bendramoksliai, mokytojai ir, žinoma, besikeičianti darbo rinka. Tad kaip išsirinkti profesiją, kuri būti paklausi? Kaip nepasiduoti populiarumo „bangoms“, kurios gali nunešti visai ne ten, kur iš tiesų realizuotume save. Juolab kad darbdaviai šiandien vieningai kalba, kad svarbiausia – žmogaus gebėjimai. O tai reiškia, kad svarbus ne tik aukštojo mokslo diplomas, darbo rinka atvira ir profesinių mokyklų absolventams.
Savo įžvalgomis dalinasi Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro ugdymo karjerai skyriaus vedėja Danutė Talačkaitė, psichologė, karjeros stovyklos organizatorė Ugnė Juodytė, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) atstovai.
Populiariausios profesijos dar neegzistuoja
„Neretai net ir vyresniųjų klasių mokiniai nežino, kuo norėtų būti, ką mokytis, kur dirbti, nes tiesiog nepažįsta savęs, nemoka adekvačiai įvertinti savo asmeninių savybių, gebėjimų, nežino darbo rinkos realijų ar įsidarbinimo galimybių. Dalis jaunų žmonių įgyja profesiją, bet pagal ją neranda darbo, persikvalifikuoja į labiau darbo rinkai reikalingas profesijas arba emigruoja svetur.
Kad būtų lengviau apsispręsti, kuo būti ateityje, reikėtų tiksliai žinoti, koks esi, kas tinka geriausiai, turi pažinti save, savo polinkius, interesus, gebėjimus, žinoti savo charakterio savybes, fizines galimybes ir pan.“, – atkreipė dėmesį Ugdymo karjerai skyriaus vedėja Danutė Talačkaitė.
Neretai net ir vyresniųjų klasių mokiniai nežino, kuo norėtų būti, ką mokytis, kur dirbti, nes tiesiog nepažįsta savęs, nemoka adekvačiai įvertinti savo asmeninių savybių, gebėjimų, nežino darbo rinkos realijų ar įsidarbinimo galimybių.
Pasak pašnekovės, prieš nusprendžiant, kuo būti, reikia atlikti nemažą susipažinimo su profesijomis darbą – domintis, skaitant, klausinėjant tų profesijų atstovų, išbandant save savanoriškoje veikloje. Kita vertus, ir darbo rinka kinta: atsiranda naujų profesijų, kai kurios numiršta, o ir tų pačių profesijų darbuotojams reikia vis naujų žinių.
„Kuo daugiau žinosime apie profesiją, tuo realesnius lūkesčius turėsime. Prieš renkantis, svarbu pasidomėti ne tik „paradine“ jos puse (pavyzdžiui, galbūt didelis atlyginimas, prestižas...). Kiekviena profesija turi ir savitus reikalavimus, iššūkius žmogaus fizinėms ar psichinėms savybėms, galimybėms disponuoti savo laiku, pagaliau, gali turėti ribojimus tokiai saviraiškai, kaip stilius, apsirengimas. Kitaip tariant, profesija turi derėti su žmogaus galimybėmis, pagrindinėmis gyvenimo vertybėmis“, – kalbėjo specialistė.
Kokios šiandienos tendencijos?
O kokias studijas rinktis dabar, kad ne tik patiktų mokytis, bet ir baigus studijas būtų nesunku įsidarbinti, gauti gerą atlyginimą?
Tačiau Jungtinės Karalystės rinkos tyrimų bendrovė „Fast Future“ prognozuoja, kad po 5–7 metų populiariausios ir geidžiamiausios profesijos bus tos, kurios šiandien išvis neegzistuoja. Kad jau visai greit mums prireiks tokių specialistų, kurie gebės kurti dirbtines kūno dalis ar praplėsti žmogaus atmintį, taisys robotus ar dirbs laisvai samdomais profesoriais, užsiims genų programavimu, maisto inžinerija ar orų valdymu.
„Kalbėdami apie tai, ko labiausiai reikės, visuomet išskiriame, kad aktualiausios specialybės yra STEM srities (tai akronimas iš anglų kalbos, reiškiantis mokslą, technologijas, inžineriją ir matematiką). Tarp paklausiausių išliks IT specialistai“, – sako D.Talačkaitė.
Karjeros konsultantė atkreipė dėmesį, kad ne visada verta vaikytis populiarumo: „Populiariausios specialybės – saugus, bet ne visuomet geriausias pasirinkimas, nebūtinai užtikrinantis sėkmę ateityje. Prisiminkime, kad studijų programa – ne galutinis tikslas, tai žingsnis į tikslą.“
LAMA BPO duomenimis, Lietuvos jaunimas dažniausiai renkasi studijuoti IT, mediciną, populiarėja inžinerija.
Kolegijose populiariausia logistikos studijų programa. Taip pat populiarios bendrosios praktikos slaugos, higieninės ir dekoratyvinės kosmetikos, kosmetologijos studijų programos. 2017 m. kolegijose, lyginant su 2016 m., padaugėjo norinčiųjų studijuoti programų sistemas.
Daugiau informacijos galite atrasti čia:
Kiek ir į kokių sričių valstybės finansuojamas studijų vietas bus priimta pirmakursių 2018 m.?
Prognozuojama, kad tendencijos turėtų išlikti gana panašios ir šiais metais. Į mediciną, teisę, psichologiją, politikos mokslus, ekonomiką, informacines technologijas, ypač programų sistemas, visada pastebima didelė trauka. Technologijos, inžinerijos, gyvybės mokslai paprastai užtikrina gerą įsidarbinamumą ir valstybė jų pertekliaus neturi. Štai, pavyzdžiui, jei prieš penketą metų trauka į socialinius mokslus viršijo 55 proc., dabar ji neviršija 35 proc.
Gana tvirtą poziciją užima ir profesinės mokyklos bei jų siūlomos programos.
„Profesinio mokymo programų populiarumą pakankamai tiesiogiai formuoja darbo rinkos poreikiai ir atitinkamų specialistų trūkumas. Nors priimamų asmenų skaičius pernai šiek tiek sumažėjo nuo užpernai, galima teigti, jog jis išlieka stabilus“, – sako LAMA BPO atstovas Paulius Baltokas.
Būtina bandyti
Profesijos pasirinkimas prasideda nuo savęs pažinimo ir identifikavimo, kur yra mano norai, o kur kitų, dažnai mums artimų žmonių, tikina psichologė, karjeros stovyklos organizatorė Ugnė Juodytė. „Turime suprasti, kur mūsų stiprybės, kas mums sekasi lengvai, į ką norisi investuoti laiką be didelių valios pastangų. Turimų vertybių įsivardinimas labai padeda sunkiuose sprendimuose, tačiau tik nedidelė dalis jaunų žmonių jas sąmoningai suvokia. Kai jau turite atsakymus į šiuos klausimus (arba dar jų beieškant) labai rekomenduotina eiti ir bandyti, tikrinti, kaip tai, ką apie save žinau integruojasi įvairiose veiklose“, – patarė pašnekovė.
Turimų vertybių įsivardinimas labai padeda sunkiuose sprendimuose, tačiau tik nedidelė dalis jaunų žmonių jas sąmoningai suvokia.
Suprasti, ar pasirinkote tinkamai, galite tik pabandę. Labai rekomenduoju jaunimui savanoriauti, atlikti praktikas jiems įdomiose pozicijose ar susirasti mentorius, kurie yra tos srities, kuri jiems įdomi, profesionalai. Realiai pabuvus toje profesijoje, tarp žmonių, kurie joje jau ne vienerius metus – bus daug lengviau suprasti, ar šis kelias tinkamas. Jei kiekvieną dieną į praktiką/ savanorystę eini tarsi atbulomis – greičiausia reikėtų pabandyti kažką kito arba kitoje organizacijoje, kolektyve.
Jei norisi į tą sritį gilintis daugiau – yra tikimybė, kad atradote sau tinkamą profesiją. Ir šioje vietoje vis norisi priminti, kad geriau ieškoti to, kas dabar patinka, ir neturėti lūkesčių, kad rasite darbą, kuriame norėsite dirbti ateinančius 20 metų. Dabartinė jauniausia darbuotojų karta keičia darbus kas porą metų – ir tai yra normalu.
„Aš į studijas, pasirinkimus siūlau žiūrėti tiesiog kaip į procesą, kurio metu bet kada gali priimti kitą sprendimą. Dėl to labai svarbu dar mokykloje ugdyti jaunimo pasitikėjimą savimi, suvokimą, kad nuo vieno veiksmo ar sprendimo gyvenimas negriūna“, – kalbėjo psichologė.
Panaudojant ES fondų investicijas gerinama švietimo, profesinio mokymo, aukštojo mokslo kokybė. Taip siekiama suteikti reikiamų įgūdžių ir užtikrinti mokymosi visą gyvenimą galimybę.
