Ar ilgitės studijavimo metų?
Taip išeina, kad aš nuolat mokausi. Mokiausi Kelpšos konservatorijoje (Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservarotija, – aut. past.), mokiausi muzikos mokykloje, dar mokiausi akademijoje (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, – aut. past.), tačiau ten jau visiškai kito dalyko. Paskui teko patarnauti, vėliau grįžau tęsti mokslų. Tada praėjo gal penkeri ar šešeri metai ir ėmiau mokytis džiazinio dainavimo. Dar mokiausi kolegijoje. Ilgėtis nespėju.
Baigęs studijas dar bendraujate su studijų laikų draugais?
Kažkaip nelabai. Neorganizuojam susitikimų ar dar ko. Taip jau išėjo, kad aš atėjau mokytis truputį vėliau, tai tas ryšys ir nėra toks glaudus. Buvo mintis, kad galbūt vertėtų susitikti, bet taip ir nuplaukė.
Pamenate pokštų, kuriuos krėsdavote studijuodamas?
Šunybės ir pokštai būdavo tam tikru laikotarpiu, kai mokiausi Kelpšoje. Aš iš tikrųjų buvau studentas ir viską dariau taip, kaip aš įsivaizdavau.Na, dar Akademijoje krėsdavome kažką, bet tai buvo menka. Norėčiau pasilikti tai sau.
Nepapasakosite nė vienos linksmos istorijos?
Ne, tikrai ne. Po to žmonės „užsikabins“, pamėgins pakartoti, nuspręs interpretuoti savaip... O tie dalykai buvo smagūs, kas svarbiausia – neįžeidžiantys dėstytojų.
Kaip sekėsi studentauti?
Aš iš tikrųjų buvau studentas ir viską dariau taip, kaip aš įsivaizdavau. Buvo ir sėdėjimo prie knygų, ir „kalimo“, dar kažko... Bet aš toks esu – studijavau knygų, savo paties, pokštų pagalba.
Gyvenote bendrabutyje?
Ne. Bendrabutyje praleisdavau daug laiko. Toliau istorija nutyli. Sakau, jei pradėčiau pasakoti, būtų labai daug visko ir tikrai būtų įdomu, tačiau nesu iš tų žmonių, kuris mėgsta daug šnekėti apie nieką. Šneku apie tai, kas man patinka ir kas man atrodo vertinga.
Buvote pavyzdingas studentas?
Hm. Ką reiškia „pavyzdingas“? Man „pavyzdingas“ yra tas, kuris visąlaik vaikšto į paskaitas, pirmas atsiskaito užduotis. O kitas galbūt nelabai pasimoko, bet jam gali išeiti daug geriau viskas. Pabaigus studijas daug kas pasimatė – vieni taip ir liko susieję gyvenimo kelią su muziką, o kiti pasuko kitomis linkmėmis. Galima sakyti „kaip čia dabar taip, juk muzikos penkiolika metų mokėmės“, bet visi turi savo pasirinkimo teisę. Aš? Aš stoviu prieš tave, gyvenu muzikoje, užsiėminėju muzika, dainuoju lig pat šios dienos, tiukšmauju, darau tai, kas man patinka.
