„Net ir prie jūros natūraliomis priemonėmis galime mokytis“, – konstatuoja 27 metus pedagoginį darbą dirbanti L.Vaitkevičiūtė.
Į pasaulio pažinimo pamoką integruodama lietuvių kalbą, matematiką ar kitas disciplinas, ji įrodo, kad šiuolaikinis mokytojas yra ir modernus, ir kūrybiškas.
Mąstymo žemėlapiai
Pasaulio pažinimo pamokoje vaikai supažindinami su juos supančiu pasauliu – daiktais, gamta, pačiu žmogumi.
L.Vaitkevičiūtė pastebi, kad vaikai yra labai sumanūs ir išmintingi: kuria tema bekalbėsi, jie turės asmeninės patirties, savitą žiūros tašką.
Net ir prie jūros natūraliomis priemonėmis galime mokytis.
Vaikų akiratis palyginti platus, nes jie su tėvais nemažai keliauja ne tik po Lietuvą, bet ir po įvairias užsienio šalis, kur susipažįsta su kultūra, kulinariniu paveldu, gamta, klimatinėmis sąlygomis.
Pasaulio pažinimo pamokose L.Vaitkevičiūtė dažnai taiko vieną iš mokymo metodų – mąstymo žemėlapius.
„Lentoje nupiešiame apskritimą ir jame įsirašome pamokos temą, pavyzdžiui, žuvys. Tada brėžiame kitą didelį apskritimą ir jo viduryje išvardijame viską, ką vaikai apie jas jau žino. Tada mokytojui lengviau atrinkti kitą svarbią informaciją, kurią vaikams būtų pravartu žinoti. Tokiu būdu išvengiame kartojimosi: atsiranda galimybė pagilinti vaikų žinias, suteikti negirdėtos papildomos medžiagos, kad jie tobulėtų“, – aiškina pedagogė, įsitikinusi, kad mokytojas visada turi kuo nors nustebinti, pasakyti šiek tiek daugiau nei vaikams buvo žinoma iki pamokos.
Temą sufleruoja patys vaikai?
L.Vaitkevičiūtė šimtu procentų sutinka, kad labai daug priklauso nuo mokytojo asmenybės, nuo jo ambicijų ir užsidegimo pažadinti kiekvieno vaiko geriausias savybes.
„Jei mokytojas pats nieko nenori ir tik bamba, ko jis tikisi iš vaikų?“ – retoriškai klausia pedagogė, ypač mėgstanti netradicines pamokų pradžias. „Tada ir pats užsivedi, ir vaikus suintriguoji – jie kaip mat užkimba“, – šypsosi pašnekovė.
Kartais vaikai, atlikdami tam tikras mokytojos iš anksto parengtas užduotis, patys turi išsiaiškinti pamokos temą.
Tai ir yra pamokos tema, kurią ne šiaip iš viršaus nuleidžia mokytojas – ją tarsi padiktuoja patys vaikai.
„Ant kortelių surašau užkoduotas užduotis, kurias iššifravę vaikai sulipdo teisingą atsakymą, pavyzdžiui, jiems išeina žodis šokoladas. Tai ir yra pamokos tema, kurią ne šiaip iš viršaus nuleidžia mokytojas – ją tarsi padiktuoja patys vaikai“, – darbo gudrybes atskleidžia pedagogė.
Ji atidžiai išklauso vaikų žinias apie šokoladą, po to jas papildo ir pažada, kad visas teorines žinias jie galės pritaikyti praktikoje – keliaus į šokolado muziejų Šiauliuose.
Pamokos – už klasės ribų
Fantastiški – taip savo dabartinius auklėtinius apibūdina L.Vaitkevičiūtė. Jie labai imlūs, išprusę ir puikiai įvaldę informacines technologijas.
„Todėl ir pamokose teorinei medžiagai pristatyti naudoju įvairias pateiktis – turime ir projektorių, ir interaktyvią lentą“, – pažymi pradinių klasių mokytoja.
Tačiau ji labai mėgsta išsiveržti iš klasės ribų ir pamokas vesti neformalioje aplinkoje.
„Tikrai nedirbame tik su vadovėliu ar pratybų sąsiuviniu. Tarkime, susipažindami su gyvūnija, ypač vandens pasauliu, keliaujame į Jūrų muziejų. Dažnai viešime Laikrodžių muziejuje, dalyvaujame etnokultūros centro organizuojamuose edukaciniuose užsiėmimuose, piešti einame į meno galerijas. Aišku, mus labai traukia ir pajūris“, – vardija L.Vaitkevičiūtė.
Kiekviena diena – naujas iššūkis
Kasdieniame darbe L.Vaitkevičiūtė ypač mėgsta taikyti naujoves, kurių išgirsta seminarų ir profesinio tobulėjimo kursų metu.
Anksčiau buvome įpratę manyti, kad kūrybiškumą galima ugdyti tik per dailės pamokas. Tačiau tiesa ta, kad jį galima išprovokuoti visose pamokose.
„Sukaupiau labai daug medžiagos apie kūrybiškumą, todėl tikiu, kad kiekvienas vaikas yra savaip kūrybiškas. Anksčiau buvome įpratę manyti, kad kūrybiškumą galima ugdyti tik per dailės pamokas. Tačiau jį galima skatinti visose pamokose. Net kūno kultūros pamoką galima pravesti netradiciškai“, – tikina pedagogė.
Ji prisipažįsta, kad pamokų metu turi mainytis lyg chameleonas – kitaip nepavyktų sutelkti vaikų dėmesio.
„Kartais lakstau net suprakaitavusi, – šypsosi L.Vaitkevičiūtė. – Kiekviena diena – tai naujas iššūkis, bet kartu ir džiaugsmas, ypač, kai pasieki lauktų rezultatų.“
Įgyvendinant Europos socialinio fondo ir LR biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Pradinio ugdymo tobulinimas“ buvo tobulinama pradinių klasių mokytojų, specialiojo ugdymo pedagogų kvalifikacija, kaip ugdyti mokinių kūrybiškumą, gerinti jų pasiekimus. Mokymuose dalyvavo 1430 pedagogų ir švietimo administratorių.
