Pradinukų tėvai nesupranta išskirtinio Kauno valdžios sprendimo: skatina palikti vaikus vienus?

Apie tai, kaip stabdyti koronaviruso plitimą, antradienį svarstyta COVID-19 sukeltos situacijos valdymo komitete. Kaip spaudos konferencijoje teigė premjeras Saulius Skvernelis, nuo šeštadienio vidurnakčio paskelbus visuotinį karantiną, pradinis, priešmokyklinis ugdymas, darželiai turėtų veikti be ribojimų. Tėvai, anot jo, turėtų spręsti patys, leisti vaikus į darželius ar ne. Mokyklose siūlomas arba nuotolinis, arba mišrus – tiek nuotolinis, tiek kontaktinis (kai 50 proc. ugdymo vyksta kontaktiniu būdu, o 50 procentų – nuotoliniu) – mokymo būdas.

„Greičiausiai daugelis dalykų bus palikta spręsti pačioms mokykloms, tų mokyklų steigėjams, atsižvelgiant į situaciją. Jeigu tai nėra proveržis, nėra židinys, bus galima kombinuotą metodą taikyti“, – lapkričio 3-iąją komentavo premjeras.

Tačiau dar spalio 30 dieną Kauno miesto savivaldybė priėmė kiek kitokį sprendimą – administracijos direktoriaus įsakymu nustatyta, kad Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklose pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas besimokančių mokinių, taip pat pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas specialiosiose mokyklose ir bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose klasėse besimokančių mokinių ugdymo procesas turi vykti nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriui pavesta kontroliuoti šio įsakymo vykdymą. Nustatyta, kad šis įsakymas, kurį pasirašė administracijos direktoriaus pavaduotoja, pavaduojanti administracijos direktorių, Eglė Andriuškienė, galioja iki lapkričio 11 dienos.

Pradinuko tėvas: „Kodėl Europa elgiasi vienaip, o Kaunas – kitaip“?

Susipažinę su įsakymu, į 15min redakciją kreipėsi keli Kauno pradinukų tėvai. Jie nesupranta, kodėl Kaune priimtas kitoks sprendimas nei Vilniuje ar kitose Lietuvos savivaldybėse.

„Ar Kaune, priešingai nei visoje Europoje ir net, pavyzdžiui, Vilniuje, kur sergamumas koronavirusu yra didesnis, pradinukai kažkokie supermenai, o tėveliai visi nuotoliniu būdu gali dirbti? Visas pasaulis siekia kuo ilgiau išlaikyti pradininkus mokyklose, egzistuoja bendras siekis, kad pradinės mokyklos kiek įmanoma labiau dirbtų įprasta tvarka, o Kaunas nusprendžia kitaip.

Atskirtis, ypač rizikos šeimose augančių vaikų, tik didės. Pasekmės nuotolinio mokymo bus skaudžios. Ikimokyklinukų ar pradinukų tėvai pastatyti į tokią padėtį, kad imtų ir vaikus paliktų vienus namuose, o tai daryti juk draudžia įstatymas. Sprendžiamos sveikatos, ekonominė krizės, o socialinės, švietimo problemos lieka antrame plane. Nežvelgiama į ilgalaikes pasekmes. Gerai, jei tik dvi savaites tas nuolatinis mokymas tęsis, bet jei ilgiau... Kuo Kaunas skiriasi nuo kitų savivaldybių, jei skubame su mažais vaikais į karantiną? Štai Plungėje sergamumas koronavirusu didesnis keletą kartų, bet darželinukai eina į darželius, ikimokyklinukai ir pradinukai – į mokyklas“, – klausimus kėlė vienas kaunietis.

Jam antrino ir dar vieno Kauno pirmoko mama, Kauno valdžios sprendimą pavadinusi savavališku.

„Po mokinių atostogų, t. y. lapkričio 3–11 dienomis, priešmokyklinio ugdymo grupės ir pradinių klasių (1–4) mokiniai bus ugdomi nuotoliniu būdu. 5–8 klasių mokinių mokymas nuotoliniu būdu yra numatytas iki lapkričio 6 dienos. Visoje Lietuvoje Vyriausybė leidžia pradinį ugdymą įprastu būdu, tik Kauno mieste vykdomi savavališki sprendimai. Kauno rajone, štai, ugdymas vyksta įprastu būdu. Šiandien Vyriausybė taip pat priėmė sprendimų dėl COVID-19 situacijos valdymo: veikia darželiai ir pradinės klasės“, – teigė kaunietė.

Anot jos, pirmokai, tik pradėję rašyti, skaityti, turi jungtis per skirtingas nuorodas ZOOM programoje, dalis jų skaityti net nemoka.

„Su tais prisijungimais – visapusiškas bardakas ir spragos. Tokie neadekvatūs sprendimai tik žlugdo ugdymo kokybę, nes jos visiškai nėra. Tai tęsis, manau, ne iki lapkričio 11 dienos. Pirmoje klasėje turi būti vaikams sudėti tvirti ugdymo pamatai, o dabar jų nėra ir nebus. Ugdymo įstaigoje juk sudarytos tokios sąlygos, kad vaikai ypatingai saugojosi, srautai reguliuojami ir jokių COVID-19 protrūkių. Vyriausybėje vieni sprendimai, o savivaldybių hierarchai elgiasi kaip jie nori“, – problemą perteikė pirmoko mama.

Pirmoko mama: „Tokie sprendimai tik žlugdo ugdymo kokybę, nes jos visiškai nėra“.

Dar viena besikreipusi kaunietė teigė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) konstatavo, jog židiniai, leidžiantys plisti virusui, vyrauja sporto, laisvalaikio klubuose, pramogų vietose, kurios Kaune nėra uždarytos, o ir pradinių klasių mokiniai nėra šių vietų klientai.

„Administracijos direktoriaus įsakyme nepateikti duomenys, mokslu bei praktika pagrįsti epidemiologiniai kriterijai, kuriais buvo remtasi, nutraukiant kontaktinį mokymąsi pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas. Šiuo metu Kauno mieste nėra karantino laikotarpiui nutraukta sporto klubų, laisvalaikio, pramogų įstaigų veikla, norint suvaldyti viruso plitimą“, – stebėjosi laišką Kauno miesto savivaldybei išsiuntusi moteris.

Laišku ji prašė valdžios pateikti įsakyme nepateiktus tokio sprendimo priėmimo motyvus bei juos pagrindžiančius mokslinius duomenis.

Vieni didžiausių židinių – ugdymo įstaigose

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą 15min sutiko pakomentuoti direktoriaus pavaduotoja E.Andriuškienė. Anot jos, išanalizavus duomenis, matoma, kad Kauno mieste vieni didžiausių ir dažniausių infekcijos židinių yra būtent ugdymo įstaigos – nemaža dalis COVID-19 atvejų nustatyta mokyklose. Net jei registruojama vos po vieną ar kelis susirgimus, E.Andriuškienės teigimu, tenka izoliuoti visą grupę ar klasę, o kartais – ir visą įstaigą. Taip iš vėžių išmušamas ugdymo procesas.

Kauno miesto savivaldybės nuotr./Eglė Andriuškienė

„Kauno miesto savivaldybė praėjusią savaitę kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, prašydama pateikti rekomendacijas dėl tolesnio pradinukų ir priešmokyklinukų mokymo proceso bendrojo ugdymo mokyklose. Penktadienio rytą sulaukta pasiūlymo likusiam karantino Kaune laikotarpiui (iki lapkričio 11 dienos) taikyti nuotolinį ugdymą. Šiuo metu, sparčiai prastėjant epidemiologinei situacijai visoje šalyje, specialistai tai vertina kaip neišvengiamą papildomą ribojančią priemonę infekcijos plitimui Kauno mieste mažinti“, – paaiškino E.Andriuškienė.

Anot jos, kai šalyje įsigalios visuotinis karantinas, bus priimti sprendimai dėl tolesnio ugdymo organizavimo. Tačiau jau dabar galima matyti, kad Kaunas įgyvendina stipresnes karantino režimo priemones, siekdamas užbėgti dar sudėtingesnei situacijai už akių. Mažamečių tėveliai, E.Andriuškienės teigimu, prireikus, galės gauti nedarbingumo pažymą.

„Suprantame, kad tėvams, auginantiems mažus vaikus, dabartinė situacija tikrai sudėtinga. Tačiau prašome kauniečių supratingumo. Negalime rizikuoti dar didesniais susirgimų skaičiais ir visų miestiečių sveikata, todėl privalome priimti nepopuliarius, bet būtinus sprendimus. Jie turi būti savalaikiai, neatidėliotini, nes visi aiškiai matome, jog kiekvieną dieną situacija Lietuvoje prastėja“, – tikino savivaldybės atstovė.

Uždarytos 27 darželių grupės, tarp pradinukų – 31 susirgimas

Visuomenės sveikatos biuro turimais duomenimis, anot E.Andriuškienės, nuo spalio 1 iki spalio 30 dienos amžiaus grupėje iki 7 metų užfiksuotas 21 teigiamas COVID-19 atvejis, uždarytos 27 darželių grupės ir du ištisi darželiai. Tarp pradinukų spalį užfiksuotas 31 susirgimas, o tarp 11–19 metų moksleivių – 108 ligos atvejai.

Nuo spalio 1 iki spalio 31 dienos nustatyti ir 54 ligos atvejai Kauno pedagogams.

Šie skaičiai, pasak savivaldybės atstovės, kol kas nemažėja, todėl pradinukų sugrįžimas į mokyklų suolus šiuo metu būtų pernelyg rizikingas.

E.Andriuškienės įsitikinimu, rudens atostogos ir papildoma savaitė nuotolinio mokymo atstoja inkubacinį periodą, todėl po kelių savaičių buvimo namuose, Kauno vaikai galės būti tikri, kad į mokyklas grįš maksimaliai sumažintos rizikos sąlygomis.

Ministerija: dauguma pasirinko ugdyti įprastai

Švietimo, mokslo bei sporto ministerijos (ŠMSM) atsakyme 15min pabrėžiama, kad dėl to, kaip bus ugdomi ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinukai, paliekama apsispręsti savivaldybėms. Juk jos geriausiai žino, kokia konkreti situacija yra jų teritorijoje, kokios prognozės ateičiai. Vis dėlto, dauguma savivaldybių, ŠMSM turimais duomenimis, yra apsisprendusios mažesnius vaikus ugdyti įprastai, ne nuotoliniu būdu.

Šiuo laikotarpiu visų svarbiausia yra vaikų, tėvų, darželių, mokyklų darbuotojų saugumas.

„Kaunas, pasverdamas, kad mieste ir apylinkėse, ir ypač švietimo įstaigose, daugėja COVID-19 sergančių žmonių, apsisprendė kitaip, ir tai saugumo požiūriu yra priimtina. Suprantama, kad, priėmus tokį sprendimą, išauga kai kurios rizikos, o ir nuotoliniu būdu ugdyti mažamečius nėra pats lengviausias variantas. Tačiau šiuo laikotarpiu visų svarbiausia yra vaikų, tėvų, darželių, mokyklų darbuotojų saugumas“, – teigiama ŠMSM atsakyme žurnalistei.

Jame taip pat primenama, kad tėvams, globėjams, dirbantiems seneliams, prižiūrintiems vaikus, gali būti mokama ligos išmoka. Išmokų mokėjimo tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Išmoka mokama tokiais atvejais: pirma, kai savivaldybėje karantinas nepaskelbtas, bet mokykloje ar darželyje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) teikimu įvedamas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir pereinama prie nuotolinio mokymo ar ugdymo procesas sustabdomas, tuomet už vaikų iki ketvirtos klasės imtinai ir vaikų su negalia iki 21 metų, jei jie mokosi pagal bendrojo ar specialiojo ugdymo programą, priežiūrą gali būti mokama 65,94 proc. nuo atlyginimo.

Ligos išmoka vienam iš tėvų, globėjų ar dirbančių senelių mokama tiek, kiek trunka infekcijų plitimą ribojantis režimas.

123RF.com nuotr./Nuotolinis mokymas

Antra, anot ŠMSM, jeigu mokykla ar darželis karantino teritorijoje užveria duris ir pereinama prie nuotolinio ugdymo, tėvai, globėjai ir dirbantys seneliai už vaikų iki ketvirtos klasės imtinai ir vaikų su negalia iki 21 metų priežiūrą gali gauti nedarbingumo pažymėjimą bei ligos išmoką. Kaip ir pirmuoju atveju, ji siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo ir mokama tol, kol mokykla ar darželis neveikia.

Tokio pat dydžio ligos išmoką galima gauti ir trečiuoju atveju – kai NVSC paskiria privalomą izoliaciją vaikui iki 4 klasės imtinai ar vaikui su negalia iki 21 metų, tuomet vienam iš tėvų, globėjų ar dirbančių senelių gali būti mokama ligos išmoka už nesergančio vaiko priežiūrą. Ji yra mokama privalomos izoliacijos laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.

„Ligos išmoka vaikų priežiūrai taip pat mokama tiems tėvams, globėjams ar seneliams, kurie dėl būtinybės prižiūrėti vaiką praranda darbo pajamas, moka ligos socialinio draudimo įmokas ir iki laikinojo nedarbingumo dienos yra sukaupę bent 3 mėnesių socialinio draudimo stažą per praėjusius metus arba bent 6 mėnesių socialinio draudimo stažą per praėjusius dvejus metus“, – paaiškino ŠMSM.