„Tokie pasisakymai, kad pirma duokite pinigų, o po to galbūt kažką reikia daryti, (niekur neveda), mes jau turime tą situaciją 27 nepriklausomybės metais, nedarant struktūrinių reformų ir bandant užkaišioti vis didėjantį poreikį pinigais, tokiu būdu toliau išlaikant neefektyviai veikiančias sistemas, tai kelias į pražūtį, tolesnį sistemos degradavimą, kalbant apie kokybę“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė premjeras.
Anot jo, vien didesnio finansavimo skyrimas nespręs aukštojo mokslo problemų, o siekiant didesnių dėstytojų atlyginimų lygiagrečiai būtina sisteminė pertvarka. Premjero teigimu, profsąjungos pertvarkai priešinasi, nes dėstytojai baiminasi prarasti darbus, naikinant besidubliuojančias studijų programas.
„Vien pinigų davimas nesprendžia problemų, mes sakome – lygiagrečiai turi būti daromos struktūrinės pertvarkos, tuo pačiu būdu motyvuojami dirbantys žmonės, tiek keliant jų atlyginimus, tiek sudarant galimybes tinkamai vystyti tiriamąjį darbą. Apmokėjimo sistema neteisinga, bet mes į tai ėjome 27 metus. Dabar Vyriausybė sako, mes norime pakeisti, bet kai keičiama, atsiranda didžiulis pasipriešinimas, nes reforma gali paliesti kiekvieną asmeniškai, galbūt kažkas darbo neteks, galbūt reikės mažiau dėstytojų“, – kalbėjo S.Skvernelis.
„Kaip Kaune yra 23 ekonomikos pakraipos programos. Juk suprantama, jei vienoj grupėj yra dešimt studentų, kitoj aštuoni, trečioj penkiolika, kiekvienai tai grupei mokyti reikalingi dėstytojai, profesoriai, jei mes toliau galvojam, kad davę pinigų toliau šią sistemą palaikom, nedarant struktūrinių pertvarkų, tai neįmanoma“, – pažymėjo premjeras.
Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) ketvirtadienį Vilniuje surengė protesto akciją, reikalaudamas paisyti akademinės bendruomenės nuomonės pertvarkant aukštąjį mokslą.
„Mes už pertvarką, bet pertvarka turi būti demokratiška, pertvarka turi būti atsakinga“, – žurnalistams prie Seimo prasidėjusiose akcijoje sakė LAMPSS pirmininkė Asta Lapinskienė.
Anot A.Lapinskienės, kad rengiant reformą svarbu konkrečiai įvardyti, kokie bus jos padariniai, pavyzdžiui, kiek žmonių bus atleista ir kur jie eis, kaip bus matuojama kokybė, kurios siekiama.
Profesinės sąjungos atstovai Vyriausybei taip pat priekaištauja, kad ši neva „vilkina aukštojo mokslo šakos kolektyvinės sutarties pasirašymą“.
Seimas šiuo metu svarsto universitetų tinklo pertvarkos planą. Palyginti su Vyriausybės pateiktu projektu, šis planas parlamente keičiamas, nors tiek premjeras Saulius Skvernelis, tiek švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė tvirtina, kad „valstiečių“ pasiūlymai atitinka pirminį projektą.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiai registravo naują pasiūlymą dėl universitetų tinklo optimizavimo. Pagal jį, šalyje veiktų po klasikinį universitetą Vilniuje ir Kaune, taip pat šiuose miestuose galėtų veikti technologinių, sveikatos mokslų universitetai, Šiaulių ir Klaipėdos universitetai taptų padaliniais. Šis siūlymas atitinka Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) planą jungtis su Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetais, taip pat Lietuvos sporto universitetu.
Ankstesniame Vyriausybės plane buvo konkrečiai nurodyta, kaip universitetai turėtų jungtis. Pagal šį planą, sostinėje turėjo veikti klasikinis Vilniaus universitetas ir profilinis Vilniaus Gedimino technikos universitetas, o Kaune – Kauno universitetas, sujungiant šiame mieste esančius Aleksandro Stulginskio, Kauno technologijos, Lietuvos sporto ir Vytauto Didžiojo universitetus, prie jo turėtų būti prijungtas ir Vilniuje veikiantis Lietuvos edukologijos universitetas. Taip pat Kaune turėjo likti vienas profilinis universitetas – Lietuvos sveikatos mokslų.
