„Oficialus premjero teikimas ką tik gautas“, – BNS trečiadienį patvirtino prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė.
Anot jos, šiuo metu tarnybos atlieka kandidato patikrą.
„A.Monkevičius puikiai išmano švietimo sistemą, yra aktyvus švietimo bendruomenės narys, ilgametė patirtis, vadybiniai gebėjimai ir ryžtas tęsti pradėtus bei būtinus pokyčius nulėmė šio pasirinkimo motyvus“, – BNS trečiadienį sakė premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas.
Jei būtų patvirtintas, 62 metų A.Monkevičius švietimo ministru taptų jau ketvirtą kartą.
Ministru jau buvo tris kartus
Trečiadienį 15min su juo pasikalbėti nepavyko – iki antradienio MRU rektorius atostogauja, yra užsienyje.
A.Monkevičius jau yra buvęs švietimo ir mokslo ministru trijose vyriausybėse: 11-oje premjero Rolando Pakso vadovautoje 2000–2001 metais, 12-oje Algirdo Brazausko vadovautoje 2001–2004 metais ir 14-oje Gedimino Kirkilo vadovautoje 2006–2008 metais.
2000–2008 metais dvi kadencijas buvo renkamas į Seimą ir jame dirbo Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijoje.
A.Monkevičius yra dirbęs Šiaulių universiteto rektoriaus padėjėju, Socialinių mokslų fakulteto dekanu.
Nuo 2010 metų jis penkerius metus buvo MRU Politikos ir vadybos fakulteto dekanas, 2015 metais išrinktas šio universiteto rektoriumi.
Gruodį Seimas MRU, prijungimo prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) būdu, nutarė reorganizuoti. Abiejų universitetų valdymo organai tam neprieštaravo.
Planuojamas pertvarkyti visas Lietuvos universitetų tinklas – iš 14 jų turėtų likti 9.
Kandidatūrą vertina teigiamai
Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LMŠMPS) pirmininkas Ramūnas Znutas teigė siūlomą A.Monkevičiaus kandidatūrą vertinantis teigiamai. Kaip pasakojo profsąjungos lyderis, siūlomas naujasis ministras yra jo kraštietis, dirbęs Akmenės rajono mokyklose.
„Abu esame iš to paties krašto, kažkada kartu žaidėme krepšinį, buvome kolegomis mokytojais, jis buvo savivaldybės švietimo skyriaus vedėju. Apie jį esu susidaręs tik teigiamą nuomonę. Žinoma, jis buvo mokinio krepšelio autorius, kuris tuo metu turėjo išgelbėti mokytojus iš tragiškos situacijos, kada savivaldybės nemokėjo pinigų mokytojams. Tai buvo jo nuopelnas. O minusas, kad kiti žmonės po jo per ilgai užlaikė tą krepšelį“, – komentavo R.Znutas.
Paklaustas, ar nesibaimina, kad per metus, kol dirbo Mykolo Romerio universitete A.Monkevičius bus pamiršęs bendrojo ugdymo mokyklų bėdas, profesinės sąjungos pirmininkas atsakė, kad tokia baimė išlieka, bet sakė pasitikintis siūlomu ministru ir jo gebėjimais.
„Žinodamas jį, kaip sąžiningą žmogų, kuris niekada nesustoja tobulėti ir mokytis, turiu viltį, kad bus atsižvelgta ir į mokyklų reikalus, jos nebus paliktos aukštųjų mokyklų nuošalyje, nes jis viską pradėjo nuo eilinio mokytojo“, – portalui LRT.lt sakė LMŠMPS lyderis R.Znutas.
„Tikrai ne prasčiausias kandidatas“
Parlamentinės opozicijos atstovas Seimo Švietimo ir mokslo komitete konservatorius Vytautas Juozapaitis sužinojęs apie teikiamą A.Monkevičiaus kandidatūrą kalbėjo, kad siūlomas ministras yra patyręs žmogus, žinantis, kur eina.
„Tai tikrai nėra prasčiausias kandidatas. Tai žmogus patyręs, jau buvęs ministru, tikrai žino, kur eina ir, matyt, žino, ką darys. Man tik šiaip keista, kai žmonės šioje situacijoje imasi tokių darbų ir atsakomybės. Tai rodo, kad arba jie tikrai nori padaryti, atlikti tą gelbėjimo misiją, nes kažkas turi imtis tos atsakomybės. Kita vertus, nežinau, kas, turint šitokią komandą, priverstų, sakykime, mane eiti į šias pareigas, nes tikėtis pozityvaus rezultato nelabai matau galimybių“, – komentavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas V.Juozapaitis.
Pasak jo, A.Monkevičius šioje situacijoje, jei jo kandidatūrą patvirtins prezidentė Dalia Grybauskaitė, bus nors netikėtas, bet visas puses tenkinantis kompromisas dabartinėje situacijoje. Politikas neslėpė manantis, kad tokia kandidatūra daug kam – siurprizas.
Be to, V.Juozapaitis pastebėjo, kad ministru siūlomas A.Monkevičius nėra niekaip politiškai susijęs su valdančiąja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
„Bent jau atvirai jis nėra deklaravęs, kad yra „valstiečių“ fanas ar vykdantis jų programą. Tai gali toks aspektas, kuris jam gali trukdyti eiti šias pareigas, neturint politinio užnugario.
Be to, šiek tiek neramu, kad šis veiksmas gali būti išmąstytas ir prijungtas prie MRU ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto sujungimo. Jau priimtas Seimo nutarimas dėl jų sujungimo ir, kiek žinau, A.Monkevičius, daug įsigilinęs ir daug bedarąs šioje srityje. Man gaila, kad gali nukentėti šitas procesas. Nors gal iš ministro pozicijos kaip tik paspartins ar palengvins tą procedūrą“, – kalbėjo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojas.
Vos prieš porą savaičių buvo sustabdytas pedagogų streikas, toliau vykdoma aukštojo mokslo tinklo optimizacija, švietimo ir mokslo srities darbuotojai reikalauja darbo sąlygų ir atlyginimų gerinimo, o nuo sausio 1-osios Švietimo ir mokslo ministerija tapo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, jai pavedant rūpintis ir pastarąja sritimi.
Paklaustas, ar, jo nuomone, A.Monkevičius sugebėtų „išlaikyti visus keturis ministerijos kampus“, kitaip tariant, tinkamai rūpintis visomis sritimis, V.Juozapaitis teigė neturintis priežasčių nuvertinti A.Monkevičiaus galimybių.
„Jis buvęs politiku, bet viskas priklausys nuo užnugario, kiek jis bus savarankiškas, kas yra sunkiai įmanoma turint omenyje premjero metodus ir būdą, kiek jis yra pasiryžęs save aukoti, o tai, kad jis bus su šia valdančiąja dauguma, panašu į auką, nes jam ateityje dividendų nepridės.
Kita vertus, vertinu tą poelgį kaip pasiaukojimą. Viliuosi, kad A.Monkevičius eina iš šių paskatų. Dar negirdėjome jo argumentų, kodėl jis sutiko būti nominuojamas. Turint galvoje, kad artėja prezidento rinkimai, po kurių vyriausybė turės atiduoti savo įgaliojimus ir būti iš naujo tvirtinama, nėra jokios garantijos, kad ministravimas truks ilgiau nei keli mėnesiai.
Iš anksto jo kritikuoti tikrai neturiu pagrindo – tai mandagus, išsilavinęs žmogus, kuris nekelia kažkokio asmeninio pasipriešinimo. Jis yra diplomatas, patyręs rektorius. Žiūrėsime“, – komentavo V.Juozapaitis.
Platino kritišką nuomonę dėl universitetų pertvarkos
Dar gruodžio 12-ąją A.Monkevičius socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje perpublikavo kritišką Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos (buvusio Lietuvos edukologijos universiteto) lektoriaus istoriko Tomo Baranausko atsiliepimą apie aukštųjų mokyklų tinklo reformą.
„KAIP PRAKTIKOJE ATRODO PETRAUSKIENĖS-DARGIO „AUKŠTOJO MOKSLO REFORMA“?
Gerbiamieji, šiandien buvau buvusioje LEU bibliotekoje buvusiuose sunaikinto LEU centriniuose rūmuose. Biblioteka iškraustoma: dalis (kiek telpa) – į buvusius LEU Antruosius rūmus (VDU Švietimo akademiją), bet ten vietos visai bibliotekai nėra. Nuotraukoje matote patalpą, kurioje sukrauta dalis nurašomų knygų. Jau daug jų išvežta į Grigiškių popieriaus fabriką, o šitos dar laukia savo eilės.
Pajuskite, taip sakant, tos bakchanalijos, kuri vyksta Lietuvoje, „grožį“. Geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti...“ – dėstė T.Baranauskas.
Sužlugdė MRU prijungimą prie VU
A.Monkevičius ne tik žodžiais kritikavo aukštojo mokslo reformą. Jo pastangomis žlugo Švietimo ir mokslo ministerijos sumanymas MRU prijungti prie Vilniaus universiteto.
Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) vos pradėjus kalbėti apie aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimą, MRU rektorius Algirdas Monkevičius teigė, jog nesipriešins universiteto jungtuvėms su Vilniaus universitetu (VU), priešingai – tai esą buvo vienas iš MRU pasiūlymų.
Jis tuomet pripažino, kad socialiniai mokslai Lietuvoje nėra aukščiausio lygio ir šioje srityje dar daug ką reikia padaryti. „Atskirai darydami mes ilgai turbūt vargtume, kiltų daug problemų ir tai nėra racionalu“, – tuomet dėstė jis.
Po to, kai Seimas vasarą patvirtino visiškai atskiestą aukštosios reformos variantą, A.Monkevičius jį pakritikavo dėl nekonkretumo ir kartu pasiskundė, kad VU piktnaudžiauja autoritetu ir nori primesti savo sąlygas MRU.
2017-ųjų spalį MRU pareiškė, kad su niekuo nesijungs ir sieks išlikti savarankiška aukštąja mokykla: „MRU vadovybė nemato jokių protingais ir lygiaverčiais principais pagrįstų jungimosi su VU galimybių.“
Tiesa, tai esą nereiškia, kad MRU traukiasi iš universitetų pertvarkos.
„Įgyvendindami savarankiškos aukštosios mokyklos koncepciją siekiame išgryninti savo stipriąsias studijų ir mokslo kryptis, toliau užtikrinti aukštą šių sričių mokslo ir studijų kokybę, vengti studijų programų dubliavimo. Šiame etape universitetas negali trypčioti vietoje, gyventi nežinioje dėl savo ateities, stabdyti suplanuotas veiklas“, – dėstė A.Monkevičius.
Universitetas negali trypčioti vietoje, gyventi nežinioje dėl savo ateities, stabdyti suplanuotas veiklas.
„Tikimės ir toliau būti aktyvūs šios reformos dalyviai, o ne pasyvūs stebėtojai, tęsti pradėtas diskusijas ir dialogą su Švietimo ir mokslo ministerija, Seimo Švietimo ir mokslo komitetu, socialiniais ir akademiniais partneriais“, – pridūrė jis.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė tuomet, neslėpusi nuostabos dėl tokio A.Monkevičiaus viražo, dar bandė priešintis, tačiau galiausiai buvo priversta nusileisti.
Dabar vyksta MRU ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto sujungimas.
Beje, aukštojo mokslo reformai vadovavo taip pat iš MRU atėjęs viceministras Giedrius Viliūnas. Vykdant reformą jam teko konfliktuoti bei derėtis ir su MRU rektoriumi A.Monkevičiumi, kuris dabar gali tapti ministru. Iki darbo ministerijoje jis buvo MRU studijų prorektorius.
Konfliktas su vidaus reikalų ministru E.Misiūnu
MRU vadovas A.Monkevičius 2018 m. įsivėlė į konfliktą su vidaus reikalų ministru Eimučiu Misiūnu.
2018 metų rugsėjį Vidaus reikalų ministerija (VRM) viešai pareiškė sieksianti nutraukti susitarimą dėl Viešojo saugumo akademijos steigimo su MRU.
Pasak ministerijos, šio sprendimo imtasi, nes prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) jungiama aukštoji mokykla ėmėsi „nesuderintų vienašališkų veiksmų, taip kompromituodama pačią idėją ir diskredituodama Viešojo saugumo akademijos vardą“.
„VRM reiškia susirūpinimą dėl MRU vienašališkai priimtų sprendimų pervardinant MRU Viešojo saugumo fakultetą į MRU Viešojo saugumo akademiją, prieštaraujančių tiek susitarimo normoms, tiek skaidraus bendradarbiavimo etikai ir leidžiančių manyti, kad MRU nelinkęs derinti veiksmų, dėl kurių susitarta: kartu rengti naujas pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo programas, sukurti pakopinį integruotą pareigūnų mokymą“, – teigta pranešime.
Pasak ministerijos, universitetas jau prasidėjus mokslo metams suformavo pasieniečių mokymo grupę, nors tokios studijos nevykdytos dvejus metus. Priimti 15 studentų pratęsia vienos studijų katedros gyvavimą ketveriems metams.
Taip pat, pasak VRM, nors sutarta, kad Kaune esantys universiteto pastatai bus perduoti Turto bankui, o iš gautų lėšų renovuotas akademijai reikalingas pastatas Vilniuje, tačiau MRU pradėjo šių patalpų Kaune pertvarkymą.
Tai panašu į vieno universiteto bandymą bet kokiomis priemonėmis išlikti, net ir diskredituojant gražią idėją.
„Tai panašu į vieno universiteto bandymą bet kokiomis priemonėmis išlikti, net ir diskredituojant gražią idėją ir susitarimą bei piktybiškai kišant pagalius į ratus kuriamai moderniai ir efektyviai pareigūnų mokymo sistemai. Lieka tik retoriškai klausti, kas ir kodėl nenori, kad vidaus tarnybos pareigūnai įgytų daugiau kompetencijos ir profesionaliau dirbtų?“ – pranešime cituotas vidaus reikalų ministras E.Misiūnas.
MRU rektorius A.Monkevičius tuomet minėtą pranešimą vadino keista viešųjų ryšių akcija.
„Mus nustebino VRM išplatinta informacija apie tai, kad Universitetas esą nesilaiko pasirašyto susitarimo. Noriu patikinti, kad yra priešingai – šio susitarimo, kurį pasirašė keturi partneriai, nuosekliai laikomės, ir nė iš vieno partnerio pastabų, priekaištų ar pasiūlymų dėl jo vykdymo iki šiol negavome“, – rašyta universiteto išplatintame pranešime žiniasklaidai.
15min apie universitetų pertvarką Lietuvoje yra publikavęs keletą A.Monkevičiaus apžvalgų skiltyje „Tribūna“:
Vietoj A.Monkevičiaus V.Adamkui siūlė skirti R.Vaitkų
Apie tai, kaip 2004 metais A.Monkevičius buvo siūlomas į švietimo ir mokslo ministrus, savo knygoje „Paskutinė kadencija“ yra rašęs prezidentas Valdas Adamkus.
„Į pirmąjį posėdį susirinko naujai išrinktas Seimas. Sveikindamas parlamentarus, raginau juos sutelkti dėmesį į socialines problemas.
Šiandien 14 valandą Algirdas Brazauskas man grąžino Vyriausybės vadovo įgaliojimus. Pasirašiau dekretą, kuriuo įgaliojau jį laikinai toliau eiti premjero pareigas, kol bus sudarytas naujas ministrų kabinetas.
Gana ilgai su A.Brazausku aptarinėjome jo partijos kol kas neoficialiai siūlomą kandidatą į švietimo ir mokslo ministrus Rimantą Vaitkų. Mane įtikinėjo, esą jis geriau tiktų į šias pareigas nei dabar jas einantis socialliberalas Algirdas Monkevičius, šį A.Brazauskas kaltino prastu darbu, nesugebėjimu vadovauti švietimo reformai“, – 2004 metų lapkričio 15 dienos įvykius atpasakojo V.Adamkus.
Jis teigė paprieštaravęs, kad ankstesni ministrai iš viso joms nesiryždavo, o A.Monkevičius esą nemažai nuveikė ir stengėsi gerinti mokymo programas.
V.Adamkus 2004-aisiais: apie A.Monkevičių esu geros nuomonės
„Jei ne viskas gerai pavyko ir išaiškėjo vidinių prieštaravimų, ar už klaidas nėra atsakingas ir švietimo viceministras R.Vaitkus?“ – knygoje rašo V.Adamkus, to esą klausęs premjero.
„Klausiau premjero ir pridūriau, kad nematau jokios logikos, jei ministras už realias ar tariamas negeroves bus pašalintas, o viceministras paaukštintas. Neišgirdau aiškaus atsakymo.
Bet ne vien todėl abejoju R.Vaitkaus kandidatūra. Jis kaltinamas, kad pripažino nelegaliai Lietuvoje veikusios Rusijos aukštosios mokyklos diplomus. Spauda apie tai daug rašė. Vienu žodžiu, daug klaustukų dėl šios kandidatūros“, – dėstė prezidentas.
2004-ųjų lapkričio 17-ąją V.Adamkus pasakoja susitikęs su studentų organizacijų atstovais. Jie esą prašė, kad švietimo ir mokslo ministru R.Vaitkus, „kurio reputacija abejoja visa žiniasklaida“, skiriamas nebūtų.
Studentai, anot V.Adamkaus, pasisakė, kad geriau būtų, jei liktų toliau dirbti A.Monkevičius.
Jau 2008 metais, gegužės 16 dieną, prezidentas rašo, kad intrigos dėl naujo švietimo ir mokslo ministro paskyrimo nesiliauja.
„Kitą savaitę susitiksiu su šias pareigas jau ėjusiu, socialdemokratų vėl siūlomu Algirdu Monkevičiumi, apie jį, beje, esu geros nuomonės.
Vyriausybei liko dirbti vos pusmetis, todėl kėdžių perstumdymas tik sukeltų nereikalingą įtampą. Manau, nereikėtų keisti dabartinės viceministrės Virginijos Būdienės.
Nebūtina skirti kitą žmogų vien dėl partinės aritmetikos. Kalbėsiuosi apie tai su premjeru Gediminu Kirkilu“, – knygoje aiškino V.Adamkus.
Laisva vieta liko atstatydinus J.Petrauskienę
Naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro buvo ieškoma po to, kai premjeras gruodžio pradžioje atstatydino iki šiol šias pareigas ėjusią J.Petrauskienę. Tuomet pareigų taip pat neteko aplinkos ir kultūros ministrai.
J.Petrauskienė buvo atstatydinta tuo metu, kai vyko daugiau kaip mėnesį trukęs mokytojų profesinės sąjungos streikas dėl etatinio darbo apmokėjimo.
Buvusi ministrė sulaukė daug kritikos dėl kai kurių švietimo sistemoje vykdytų pertvarkų, buvo kaltinama jas vykdžiusi skubotai, neapgalvotai ir nesitariant su švietimo bendruomene.
Be to, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija gruodį nustatė, kad J.Petrauskienė pažeidė įstatymą nedeklaravusi sandorio su banku ir nenusišalinusi nuo sprendimų ministerijoje bei pavaldžiose įstaigose, kai viešuosius pirkimus laimėdavo jos sutuoktinis Evaldas Petrauskas.
Šiuo metu laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavesta vadovauti susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui.