Premjeras ragina švietimo ministrą po audito įvertinti pavaldžių įstaigų vadovus

„Pirmiausia, švietimo, mokslo ir sporto ministras įvertins vadovų vadovavimo efektyvumą, o dėl galimo piktnaudžiavimo, jeigu toks yra, pasisakys kitos institucijos, kurios turi įvertinti ir duoti teisinį įvertinimą“, – žurnalistams Kaune sakė ministras pirmininkas.

Pasak jo, spręsti švietimo sistemos problemas yra A.Monkevičiaus kompetencija, o Ministrų kabinetas priims sprendimus ten, kur jam priklauso, pavyzdžiui dėl pavaldžių įstaigų stambinimo.

Konkrečius planus dėl šių įstaigų pertvarkos švietimo ministras žada pristatyti vėliau.

A.Monkevičius trečiadienį pareiškė, kad daugelį audito metu nustatytų trūkumų jau pašalino, o žmonių atleisti nesiruošia, nes auditoriai iki galo neįrodė padarytų pažeidimų.

Premjeras anksčiau ketvirtadienį paragino susisiekimo ministrą Roką Masiulį nekomentuoti su švietimu susijusių reikalų.

Taip jis kalbėjo R.Masiuliui paskelbus apie audito švietimo sistemos įstaigose pabaigą ir pareiškus, jog viešųjų pirkimų situacija šioje srityje yra netoleruotina.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Rokas Masiulis Švietimo ir mokslo ministerijoje

R.Masiulis mėnesį laikinai dirbo Švietimo ministerijos vadovu. Tuo metu jis inicijavo pavaldžių įstaigų auditą per mokytojų streiką, žadėdamas iš neefektyviai naudojamų įstaigų lėšų surasti papildomų išteklių pedagogų algoms didinti.

Auditas parodė, kad dalį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžių įstaigų sudarydavo viešųjų pirkimų sandorius su savo darbuotojais, kai kurie įsigijimai vykdomi neefektyviai, o kai kur tvyro didelis nepotizmo lygis.

Per patikrinimą nustatyta, kad ministerija ir jai pavaldžios devynios įstaigos per 2016 – 2018 metus su 69 savo esamais, buvusiais ar kitų susijusių institucijų darbuotojais sudarė sandorių už daugiau nei 304 tūkst. eurų, rašoma BNS turimoje audito išvadoje.

Audito metu tikrinta Švietimo ministerija ir 17 jai pavaldžių įstaigų.

Pavaldžios įstaigos atliko daug konkurenciją galbūt ribojusių neskelbiamų pirkimų, dažnai institucijos prekes ir paslaugas įsigydavo iš vieno konkretaus tiekėjo, o viešuosius pirkimus atlikę darbuotojai neturėdavo tinkamos kompetencijos.

Audito išvadoje teigiama, kad įstaigos nesugebėdavo įvertinti pirkimų apimčių, vertės ir turimų išteklių, todėl įsigijimai vykdyti ne pagal poreikį, o gautas lėšas, kurias siekta maksimaliai įsisavinti.

Dėl dviejų tyrimo metu paaiškėjusių epizodų siūloma kreiptis į teisėsaugą.

Audito metu tikrinta Švietimo ministerija ir 17 jai pavaldžių įstaigų.