Penktadienį pokalbio metu su politikais, premjero teigimu, daugiausia diskutuota apie mokyklų pavaldumą bei finansavimo tvarką.
„Politinės partijos sako nuomonę, kad švietimas turėtų būti savivaldos, ir nematau čia didelio prieštaravimo“, – kalbėjo S.Skvernelis ir tikino, kad savivalda yra arčiausiai moksleivio.
„O įrankius užtikrinti reikalavimus dėl kokybės ir tinklo Vyriausybė bet kokiu atveju gali turėti net ir tokiam modeliui esant“, – pridūrė jis.
Tikina, mokyklų tinklas – neoptimalus
Premjeras teigė, kad dabar Lietuvoje esantis mokyklų tinklas nėra optimalus.
„Apie 50 proc. lėšų naudojamos ne su mokymu susijusių pareigybių išlaikymui, [...] turime jungtines klases, turime mokyklas po keliasdešimt mokinių, turime mokyklas, kur turi administracijas pakankamai gausias, nors mokinių mažai. Tai ir atsakymas. Aišku, yra savivaldybių, kur tas tinklas tikrai sutvarkytas“, – aiškino jis.
Jeigu susitarimo dėl švietimo partijoms pasirašyti nepavyks, ministras pirmininkas tikino, kad Vyriausybė kasdienio darbo neatsisakys ir mokyklų tinklą sieks keisti ir toliau.
Klausiamas, ar įmanoma, kad 2030-aisiais švietimo sektoriaus finansavimas sieks 6 proc. bendrojo vidaus produkto, premjeras atsakė, kad tai priklauso nuo valdžios prioritetų.
„Tai yra prioriteto klausimas, kaip mes išspręsime du dalykus: paties biudžeto gausinimo klausimą [...] ir perskirstymo klausimas“, – teigė jis.
„Buvo galbūt pamąstymų – sutarkime dėl finansavimo ir viskas. Tai tikrai ne. Sutarkime dėl finansavimo, kuris priklauso nuo kokybės, rezultatų, pasitenkinimo“, – paragino S.Skvernelis.
Susitikime – nepartiniai
Rengti susitarimą dėl švietimo, jo teigimu, atsisakė Laisvės partija.
„Ir kiek girdėjau neoficialiai, nes buvo kviestas, neatvyko ponas R.Žemaitaitis („Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas – 15min). Nežinau, ar „Tvarkos ir teisingumo“ partija dar yra. Yra turbūt“, – pridūrė premjeras.
Susitikime aptariant dokumento projektą be parlamentinių partijų lyderių ar atstovų dalyvavo Mišrios Seimo narių grupės narys, „darbietis“ Mindaugas Puidokas, frakcijos „Lietuvos gerovei“ nariai nepartiniai Ona Valiukevičiūtė, seniūnas Vytautas Kamblevičius.
Klausiamas, kokiu principu į susitikimą buvo kviečiami politikai, S.Skvernelis atsakė: „Buvo kviečiami labai paprastu principu: jeigu bent vieną atstovą turi Seime, buvo pakviesti.“
Dokumento projektą apsvarsčius Vyriausybėje, planuojama, kad jis keliaus į Seimą.
Galbūt jautrumas sumažės, jeigu tai nebus laikoma kaip Vyriausybės sprendimas, dokumentas.
„Kadangi laikotarpis jautrus – rinkimai, galbūt jautrumas sumažės, jeigu tai nebus laikoma kaip Vyriausybės sprendimas, dokumentas“, – paaiškino S.Skvernelis ir vylėsi, kad galbūt po diskusijų Seime norinčių prisidėti prie susitarimo bus daugiau.
Jis teigė nebijantis, kad projektas parlamente „išsigims“ ir labai nutols nuo parengto Vyriausybės: „Jeigu mes dokumentą perkelsim į paskutinę fazę, į Seimą, arba į politinių partijų lygmenį, mes tikrai dalyvausime. Nes be mūsų įsitraukimo, ekspertinių žinių, ministerijos įsitraukimo, susitarimo nebus.“
„Bent parodys požiūrį į švietimą“
Vyriausybės parengtas susitarimo projektas, anot valdančiųjų „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio, yra pagrindas diskusijai. Jis vylėsi, kad dokumentas bus patvirtintas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos.
„Tam tikram partijų rate susitarimas įmanomas. Tikiuosi, kad bent valdančiosios koalicijos lygyje mes sugebėsime susitarti dėl tokio susitarimo, kad bent parodyti, koks požiūris į švietimą valdančiosios koalicijos“, – komentavo politikas.
Teiraujantis, ar pritaria, kad tikslinių ugdymo dotacijų administravimas ir skirstymas būtų perduotas savivaldybėms, R.Karbauskis tiesiais neatsakė, tačiau nurodė, kad savivaldą reikia stiprinti: „Čia požiūris mūsų vienareikšmis – savivalda švietimo klausimais niekaip negali būti suvaržyta. Mes turim daugiau teisės suteikti savivaldai.“
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius palankiai vertino svarstymus keičiant finansavimo tvarką daugiau galių suteikti savivaldybėms.
„Aš asmeniškai palaikau demokratinei visuomenei būdingą santykį, kuris grindžiamas subsidiarumu, delegavimu savivaldybėms ne tik funkcijų, bet ir tam tikrų instrumentų, ir prižiūrint tai“, – kalbėjo jis, pridurdamas, kad savivaldybės mokyklą tinklą turėtų tvarkyti sparčiau ir prisiimti atsakomybę už kokybę.
Ministras pabrėžė, kad jungtinės klasės – laikinas sprendimas ir iki 2022 metų jų esą neliks.
Iš opozicijos – kritika už neveiklumą
Valdančiųjų „socialdarbiečių“ atstovės Irenos Šiaulienės įsitikinimu, susitarimo dėl švietimo politinėms partijoms reikia tam, kad švietimo bendruomenei nereikėtų „gyventi nuo rinkimų iki rinkimų“.
„Politinės partijos, kurios kalbėjo, kad tam rinkiminis metas netinkamas – tai nėra rimtas argumentas, turint omeny, kad tokio susitarimo vardan švietimo stabilumo, jo raidos, perspektyvų žinojimo [...], jis reikalingas“, – komentavo ji.
Konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad parengtas susitarimo variantas – juodraštinis ir nėra paruoštas iki galo kokybiškai.
„Tikimės, diskusiją pratęsti Seimo kontekste.
Aišku, galima paminėti, kad yra gerų punktų – dėl švietimo finansavimo didinimo, dėl jungtinių klasių atsisakymo, tačiau [...] dėl tų pačių jungtinių klasių, šita valdžią tą jau galėjo padaryti, tereikia Vyriausybės nutarimo“, – dėstė politikė ir neatmetė tikimybės, kad opoziciniai konservatoriai susitarimą pasirašys.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sutiko, kad susitarimas reikalingas, bet tokio, koks pateiktas, rašytis, anot jos, negalima tiek dėl turinio, tiek dėl formos.
Susitarimas neturi tapti indulgencija neveikliai valdančiajai daugumai.
„Susitarimas neturi tapti indulgencija neveikliai valdančiajai daugumai. Nesuprantu kalbų apie tai, kad valdantieji kartu su koalicijos partneriais pasirengę pasirašyti susitarimą. Jie jau šiandieną turi valdžią ir niekas netrukdo jiems vykdyti bent jau dalį tų nuostatų, kurios yra įrašytos į deklaraciją“, – aiškino Seimo narė ir prognozavo, kad iki Seimo rinkimų, vyksiančių spalį, susitarimo pasirašyti nepavyks.
Siūlo naikinti jungtines klases, ilginti pradinį ugdymą
Susitarimo projektą dėl švietimo S.Skvernelio vadovaujama Vyriausybė pristatė savaitės pradžioje.
Jame – siūlymai naikinti jungtines klases, ilginti pradinį ugdymą, nemažinti minimalaus konkursinio balo stojantiems į valstybės finansuojamų studijų vietas, diskutuoti apie mokyklų tinklą – siūloma arba perduoti mokyklas, išskyrus pradines, valstybės pavaldumui ribotam laikui, po kurio pavaldumas vėl būtų grąžintas, arba savivaldybėms perduoti tikslinių ugdymo dotacijų administravimą ir skirstymą.
Politikų nuomonės dėl pastarojo siūlymo išsiskyrė.
Siūlymas susitarti dėl mokyklų perdavimo centrinei valdžiai savivaldybėms būtų nepriimtinas, tikino Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, tačiau jos, anot direktorės, būtų už idėją perimti tikslinių švietimo dotacijų administravimą.
Prezidentūra teigiamai sureagavo į iniciatyvą rengti projektą, tačiau išreiškė viltį, kad jis keisis ir pakils „į strateginį lygmenį“, o politinės partijos parodys nuoširdų ryžtą susitarti.
Prezidentūra: įrankių tinklo pertvarkai pakanka
Reaguodama į siūlymus dėl mokyklų pavaldumo ir naujos finansavimo tvarkos, prezidento vyriausioji patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Sonata Šulcė pareiškė, kad Vyriausybė jau dabar turi įrankių mokyklų tinklą pertvarkyti.
Projekto turinį įvertino ir švietimo ekspertė, Vilniaus universiteto prof. Vilija Targamadzė. Ji sutiko, kad nacionalinis susitarimas dėl švietimo – reikalingas, tačiau vertindama pristatytąjį teigė, kad neaiškūs jo tikslai.
Šis projektas iš tiesų reikalauja rimtų diskusijų.
„Šis projektas iš tiesų reikalauja rimtų diskusijų, nes neaiškus jo fundamentalus pagrindas, nėra sistemiškas bei pagrįstas“, – feisbuke rašė ji ir pateikė pavyzdžių.
Mokslininkė kėlė klausimus, kodėl turėtume ilginti pradinį ugdymą, kokie to pliusai, minusai, kodėl jį ilginti turėtume ne nuo 8-erių, o 6-erių metų ir kita.
Visas jos įrašas – žemiau: