Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje susirinkusiems renginio dalyviams premjerė priminė, kad tai jau antras kartas, kai šie apdovanojimai vyko karo Ukrainoje akivaizdoje.
„Nors šis karas, kuriuo ir toliau niokojama Ukraina, primena, kad mokslo pasiekimai gali būti panaudoti ir destrukcijai, nors įsitikinome, kad savo galia įtikėję politikai neretai į šalį atideda ne tik sveiką protą, bet ir faktais grįstą mąstymą, tačiau tai turėtų tik dar labiau sustiprinti mūsų drąsą būti mokslo, kuris padeda geriau suprasti pasaulį ir save, pusėje“, – sakė I.Šimonytė.
„Šiandien mokslo bendruomenė turi itin svarbią socialinę misiją – ginti mus visus nuo pagundos nemąstyti, slysti įvaizdžių paviršiumi, taip pat nuo įvairių sąmokslo teorijų, kurios minta mūsų baimėmis, – sakė premjerė. – Lietuvos mokslo premijos yra tiek pagarbos išraiška ir įvertinimas, tiek ir siekis kurti kuo geresnes sąlygas mokslinei bendruomenei stiprėti ir produktyviai darbuotis.
-
Nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų rezultatai rodo: ketvirtokai ir skaito, ir skaičiuoja vienodai gerai
-
Vilniaus humanistinės mokyklos vadovė: „Nėra blogų jausmų. Kiekvienas jausmas, kurį patiria vaikas, yra be galo vertingas“
-
Ką turės pasirinkti dešimtokai ir kokią įtaką pasirinkimai turės būsimiems brandos egzaminams?
Kartu tai investicija į visos visuomenės ateitį. Nei kultūra, nei verslas ar politika negali kokybiškai veikti be mokslo pasaulio, kuris rodo kryptį, siūlo sprendimus ir perkuria esamas sistemas.“
Ministrė Pirmininkė pabrėžė, kad mokslas galėtų įgyvendinti savo misiją, turi būti sudaromos mokslinei kūrybai, diskusijoms ir fundamentaliems tyrimams palankios sąlygos, tam turi būti skiriamos pakankamos investicijos.
„Tai esame įsipareigoję Vyriausybės programoje, kaip ir siekti, kad Lietuva taptų talentų traukos centru, kad su kitais konkuruotume ne pigumu, bet protu, inovacijomis ir kūrybiškumu“, – sakė ji ir sveikindama premijų laureatus jiems linkėjo neblėstančio tikėjimo, smalsulio, nuostabos ir noro eiti į priekį bei paskui save vestis visą visuomenę.
Šiais metais už mokslinių darbų ciklus apdovanoti penkių sričių tyrėjai. Konkursui buvo pateikti 28 darbai, 6 iš jų įvertinti premijomis, kurias darbų autoriams paskyrė Lietuvos mokslo premijų komisija.
Humanitarinių mokslų srityje už darbų ciklą „Vakarų nihilizmas tarp diagnozės ir teorijos (2007–2021)“ apdovanota Rita Šerpytytė.
Danutės Gailienės dabų ciklas „Istorinių traumų ir socialinių transformacijų Lietuvoje psichologiniai padariniai (2007–2021)“ įvertintas Socialinių mokslų srities kategorijoje.
Gamtos mokslų srityje įvertinti du darbų ciklai: Lino Mažučio „Mikroskysčių technologijos pavienių ląstelių ir biomolekulių tyrimuose (2007–2021)“ ir Konstantino Pilecko „Skysčių tekėjimo matematinių modelių tyrimas ir taikymai (2007–2021)“.
Medicinos ir sveikatos mokslų ir žemės ūkio mokslų srityse geriausiu darbų ciklu pripažintas Virginijaus Feizos ir Dalios Feizienės „Žemės ūkio paskirties dirvožemių tvarus valdymas: mokslinė ir taikomoji plėtra (2007–2021)“.
Sauliaus Grigalevičiaus „Naujos struktūros elektroaktyvūs dariniai optoelektronikos technologijoms (2007–2021)“ tapo geriausiu Technologijos mokslų srities darbų ciklu.
Nuo 1993 m. kasmet skiriamos ne daugiau kaip 7 Lietuvos mokslo premijos. Lietuvos mokslo premija yra 780 bazinių socialinių išmokų dydžių – 32 760 eurų.
