Premjerė: po derybų susitarime dėl švietimo liko esminiai punktai

Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, kad nacionalinį susitarimą dėl švietimo pasirašys politinių partijų vadovai, o Seimas jį patvirtins.
Ingrida Šimonytė
Ingrida Šimonytė / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

„Labai norėčiau tikėtis, (kad partijų vadovai pasirašys), todėl kad dalyviai, kurie buvo deleguoti partijų, tikrai įdėjo labai daug darbo ir širdies“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė Vyriausybės vadovė.

Ji pažymėjo, kad „susitarimo projekte yra labai konkrečių dalykų ir būtų labai gerai, jei jis būtų užfiksuotas ir politinių partijų vadovų sutarimu ir po to galbūt Seimo sprendimu“.

„Turbūt didžiausia rizika bus, jei kokia nors politinė bendruomenė neįvertins savo deleguoto atstovo padaryto labai didelio darbo ir nuspręs dėl kokių nors priežasčių nepasirašyti to susitarimo, nes darbo buvo įdėta daug, pastabų buvo daug, gludinimo buvo daug, manau, kad rezultatas taip pat yra neblogas“, – kalbėjo I.Šimonytė.

„Manau, kad dėl visko susitarti neįmanoma, kad įmanoma susitarti dėl riboto sąrašo kažkokių dalykų, manau, kad tuos dalykus atrinkti pavyko. Labai džiaugiuosi, kad nors buvo lyg ir tokių pabruzdėjimų, niekas iki šio etapo dienos iš tos grupės nepasitraukė, ar dabar bus politinių lyderių pasirašyta, aš pasakyti negaliu“, – reziumavo premjerė.

Po partijų deleguotų atstovų susitikimo su premjere trečiadienį pranešta, kad projektas dar bus derinamas iki rugpjūčio vidurio, pasirašyti jį tikimasi rugsėjį.

Kaip skelbta anksčiau, susitarimas apima daugiau nei dvi dešimtis konkrečių įsipareigojimų švietimo srityje, numatyti siektini sėkmės rodikliai iki 2024-ųjų, 2027-ųjų.

Dokumente be kita ko kalbama apie didesnį savivaldybių savarankiškumą panaudojant švietimo lėšas, siekius integruoti kultūros ir meno priemones į ugdymo procesą, stiprinti profesinį ugdymą, plėsti neformalų švietimo krepšelį skiriant jį darželinukams, galimybes tapti mokytojais kitų profesijų atstovams, taikyti vienodus minimalius stojimo reikalavimus visiems stojantiems ir kt.

Taip pat deramasi įtraukti konkrečius „sėkmės rodiklius“, pavyzdžiui, dėl vienam mokiniui ir studentui tenkančių lėšų didinimo – atitinkamai 2030-aisiais moksleiviui mokykloje ir profesinio mokymo įstaigose būtų sutarta pasiekti 24 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui, studentui – 37 procentus. Tai pat numatoma, jog mokytojų ir dėstytojų atlyginimai turi kilti atitinkamai iki 130 proc. ir 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio iki 2024-ųjų pabaigos.

Susitarimas turėtų galioti iki 2030-ųjų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais