Interviu naujienų agentūrai BNS šalies vadovas teigė, kad Seimo rudens sesijai pasiūlymų švietimo srityje neteikė, nes šiuo atveju labiau reikia rūpintis ne biudžeto dydžiu – kaip yra socialinės apsaugos srityje – o griežtesne išlaidų kontrole.
„Jeigu būtų įmanoma švietimą paimti ir iš karto padaryti geru įstatymo projektais, tai mes būtume pirmieji eilėje. Švietimo klausimai didele dalimi sprendžiasi ir už Seimo ribų“, – sakė G.Nausėda.
„Prezidentūra imsis iniciatyvos būtent šitoje srityje mėgindama visuomenei parodyti, kad nereikia kiekvienu atveju prašyti vis naujų pinigų iš biudžeto, o pirma reikėtų gerokai pasižiūrėti savo darže, ar nėra išlaidaujama nepagrįstai ir ar didelė suma neišeina per kaminą, kalbant apie Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją lydinčias aplinkines organizacijas“, – pridūrė prezidentas.
Šiemet pavasarį paskelbtos audito išvados, kad ministerijai pavaldžios įstaigos kartais dubliuoja vienos kitų funkcijas, sudaro sutartis su savo darbuotojais, pirkimai vykdomi ne pagal poreikį, o siekiant maksimaliai įsisavinti gautas lėšas.
Švietimo ministras Algirdas Monkevičius sako, kad dalis šių problemų išspręstos – rugsėjį darbą pradėjo Nacionalinė švietimo agentūra, įsteigta sujungus šešias ministerijai pavaldžias įstaigas.
Europos Komisija šiemet paskelbtoje ataskaitoje nurodė, kad Lietuvos išlaidos švietimui, palyginti su ekonomikos dydžiu, viršija Europos Sąjungos vidurkį, tačiau lėšos daugiausia naudojamos pastatams išlaikyti, o ne ugdymo kokybei gerinti.
Briuselis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos moksleivių mokymosi rezultatai prastesni negu ES vidurkis, o ypač didelė problema, jog labai skiriasi kaimo vietovių ir miestų mokyklų veiklos rezultatai.
