Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Prezidentas su ekspertais tarėsi, kaip švietime mažinti socialinę atskirtį: A.Monkevičius nepasirodė

Prezidentas Gitanas Nausėda susitikime su ekspertais ir politikais tarėsi, kaip švietime mažinti socialinę atskirtį, tvarkyti mokyklų tinklą.
Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

„Prezidentas pakvietė konstruktyviai apvaliojo stalo diskusijai identifikuoti ir susitarti dėl kelių spręstinų klausimų. Tikime, kad švietimo, mokslo bendruomenė ir politinės partijos geba ieškoti bendro vardiklio“, – po susitikimo sakė prezidento vyriausioji patarėja švietimo klausimais Sonata Šulcė.

Viena aktualiausių problemų jį įvardijo socialinę atskirtį švietime: „24 proc. vaikų arba 81 tūkst. vaikų priskiriami žemam socialiniam, ekonominiam, kultūriniam kontekstui, tokių vaikų ugdymosi rezultatai yra žemesni.“

Švietimo tarybos vadovė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė po susitikimo žurnalistams teigė, kad didėjanti segregacija tarp mokyklų, didėjantis atotrūkis pasiekimų kontekste kelia nerimą.

„Apie trečdalis rizikos šeimose augančių vaikų nelanko darželių. Susitikime išgrynintos galimos priemonės, tokios kaip visos dienos mokykla, galbūt didesnis finansavimas, įvertinus galimybes, neformaliam vaikų švietimui sulaukė palaikymo dėl tolesnės diskusijos“, – kalbėjo S.Mačiukaitė-Žvinienė.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša teigė, jog siekiant sumažinti atskirtį reikia ankstinti patį ugdymą, o ikimokyklinį padaryti privalomu.

„Siūlyčiau padaryti taip, kad ikimokyklinis ugdymas būtų privalomas, priešmokyklinis ugdymas būtų paankstintas vieneriais metais, t. y. nuo penkerių metų, o mokyklinis – nuo šešerių. Jau tai būtų begalinis proveržis, bet tam reikia labai daug pinigų, laiko ir pasiruošimo“, – kalbėjo E.Jovaiša.

Seimo narė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, jog „Tėvynės sąjungai svarbu, kad Lietuvoje kiekvienas vaikas gautų vienodą startą, o šiuo metu mes matome tik didėjantį atotrūkį“.

Susitikimo dalyviai teigė, kad šiame formate nebuvo tartasi dėl galimybių partijoms pasirašytą Vyriausybės siūlomą nacionalinį susitarimą dėl švietimo.

„Susitikimo metu specialiai nacionalinio švietimo susitarimo klausimo nelietėme, konstatuodami, kad nacionalinis švietimo susitarimas yra forma, įrankis, tam, kad jame nugultų patys svarbiausi dalykai ir spręstini klausimai švietime. Tuos klausimus, bendrą vardiklį, principus, dėl kurių būtina susitarti, analizavome susitikimo metu“, – po susitikimo sakė prezidento patarėja S.Šulcė.

Trečiadienį Prezidentūroje vyko švietimo ir mokslo bendruomenės susitikimas su politinėmis partijomis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Gitanas Nausėda
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Gitanas Nausėda

Į Prezidentūrą pakviesti Mokslo tarybos, Mokslų akademijos, Švietimo tarybos, Savivaldybių asociacijos, Mokyklų vadovų asociacijos, Universitetų rektorių konferencijos, Kolegijų direktorių konferencijos, Studentų sąjungos atstovai.

Sausio pradžioje premjeras Saulius Skvernelis pateikė būsimo švietimo susitarimo projektą partijoms, toliau jį derinti perėmė Seimas. Buvo sudaryta laikinoji grupė „Dėl Lietuvos švietimo ateities“, jos vadovu paskirtas „valstiečių“ frakcijos narys Eugenijus Jovaiša, bet jis netrukus patvirtino pasitraukęs iš pareigų.

Švietimo grupės pirmininko pavaduotoja, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen, yra sakiusi, kad grupė, kad ir be „valstiečių“ atstovų, dirbs toliau ir sieks parengti partijoms priimtiną susitarimo projektą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais