„Labai didelio kokybinio padidėjimo iš to, matyt, nebus galima padaryti, tai – daugiau simboliniai dalykai amortizuoti, galbūt, infliacijai ar palaikyti esamą situaciją, kad sąlygos neprastėtų. Bet, iš tiesų, jos nėra labai gerėjančios. Apskritai, įvairių socialinių grupių problemos turi būti sprendžiamos horizontaliai, neišskiriant, kad vieniems, kuriems pavyksta apsiginti ar kas turi pažintis, geriau sutaria su valdžia, atlyginimas numatytas, o kitiems, kurie dirba sudėtingą darbą, ir nebelieka“, – Žinių radijui teigė M.Lingė.
Anot jo, didesnių permainų pavyktų pasiekti įgyvendinus aukštojo mokslo reformą, laisvas lėšas nukreipiant aukštojo mokslo kokybės gerinimui, įskaitant ir dėstytojų atlyginimų kėlimą.
„Pagal lėšų skaičių, tenkantį vienam mokiniui ar studentui, iš tikrųjų, matyti labai dideli skirtumai, kad mažiau skiriame. Bet negalime pamiršti, turime žiūrėti, kad tos reformos turi būti įgyvendintos“, – teigė jis.
Vilniaus universiteto mokslininkų iniciatyvinė grupė piktinasi mažais atlyginimais bei reikalauja, kad jau kitąmet bendras finansavimas švietimui siektų 6 proc. bendrojo vidaus produkto, šiuo metu planuojama tam skirti 4,5 proc. BVP. Filosofijos fakultete pirmadienį dėstytojai surengė protesto akciją, pavadintą „Lietuvos aukštojo mokslo laidotuvės“.
