Dokumento tekstas, pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, jau suderintas.
„Pasiūlymų projektas yra parengtas, suderintas, laukiame paskutinių patvirtinimų. Be to, aš tikiu, kad mums pavyks pasirašyti susitarimą rugsėjo 1 dieną“, – po susitikimo su šalies vadovu per spaudos konferenciją trečiadienį komentavo ministrė.
Ji pažymėjo, kad susitarimą dėl švietimo rengė ne tik parlamentinės partijos, bet ir Švietimo taryba, Savivaldybių asociacija, prezidentūra.
Prezidentūra apie susitarimą ir jo turinį atsiliepė palankiai.
„Prezidentas vertina didelį politinių partijų įdirbį ir siekį pasiekti šio susitarimo.
Labai aktualu ir akcentuotina tai, kad susitarime dėl švietimo atsispindi gerovės valstybės principai, tai yra įtraukusis ugdymas, ikimokyklinio ugdymo plėtra, socialinė dimensija aukštajame moksle, kultūros integracija, neformalaus švietimo plėtra“, – spaudos konferencijoje kalbėjo G.Nausėdos patarėja J.Karpavičienė.
Viliamasi, kad partijos kompromisą dėl susitarimo turinio ras, teigė ji:
„Prezidentas tikisi, kad bus pasiektas kompromisas tam, kad būtų galima, remiantis politinių partijų susitarimu, užtikrinti kokybinį proveržį mūsų švietime.“
Vienas iš susitarime įvardytų siekių – nuo 2024 metų taikyti vienodus minimalius stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimus, nepriklausomai nuo studijų finansavimo.
Tam G.Nausėda, pasak jo patarėjos, pritaria.
„Prezidento manymu, būtina laikytis vienodų stojimo sąlygų stojant į aukštąjį mokslą tiek į valstybės finansuojamas, tiek į nefinansuojamas vietas“, – kalbėjo J.Karpavičienė.
Tikisi, kad susitarimas priimtinas visoms partijoms
Opozicijoje veikiantys socialdemokratai anksčiau nurodė dar svarstantys, ar rašysis susitarimą dėl švietimo – esą atsižvelgiama ne į visus jų siūlymus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė patvirtino, jog kai kurie partijos siūlymai į dokumentą bus įtraukti:
„Diskutavome ir Socialdemokratų partijos papildomus siūlymus, į kai kuriuos siūlymus atsižvelgėme. Manau, tikrai šis dabartinis variantas yra suderintas ir priimtinas visoms politinėms partijoms, kurios dalyvavo rengiant susitarimą.“
Susitikime su prezidentu J.Šiugždinienė taip pat aptarė pasirengimą naujiems mokslo metams, kaip nuo rugsėjo 1-osios bus užtikrinimas ikimokyklinukų, augančių socialinę riziką patiriančiose šeimose, ugdymas.
Spaudos konferencija:
Planuojama, kad 2021–2030 metų susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos parlamentinių partijų lyderiai rugsėjo 1-ąją pasirašys Seime.
Dokumentas apima beveik dvi dešimtis konkrečių įsipareigojimų švietimo srityje, numatyti aštuoni siektini sėkmės ir trys siektini finansiniai rodikliai iki 2024-ųjų, 2027-ųjų.
Tarp įsipareigojimų – siekis, jog mokytojų ir dėstytojų atlyginimai turi kilti atitinkamai iki 130 proc. ir 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio iki 2024-ųjų pabaigos, kad bent 35 proc. abiturientų iš socialiai pažeidžiamų šeimų studijuotų aukštosiose mokyklose ir kita.
Dalies profesijų sąjungų teigimu, susitarimas – nėra nacionalinis, nes jį derinant nebuvo įtraukta švietimo bendruomenė ir visuomenė.
Pasak jų, dokumente „neaiški valstybės švietimo vizija, finansavimo politika, reali veiklų apimtis, neaiškūs vykdytojai, pasiektas rezultatas ir jo nauda švietimo sistemai bei visuomenei“.
